Lietuvoje spalvotas ruduo, kuris kiekvieną mūsų veikia skirtingai. Kas neturi laiko dairytis į šalis, o kas – nuolat įvykių sūkuryje. Rodos niekas ir nekinta, ramiai keičiasi metų laikai. Tačiau kaip ir po gero grybavimo, pasidžiaugiama surinktų grybų gausa ir įvairove, ateina laikas apsidairyti ir bandyti surikiuoti eilėn nuveiktus darbus, dėl kurių ne tik džiaugtis reikia.
Prienuose ruduo. Vieni džiaugiasi labai žemiškais dalykais: soduose prinoko obuoliai, daržuose išaugo puikus derliu Kiti, netveria džiaugsmu, nes jų draugai valdo rajono savivaldybę ir priklauso valdančiajai daugumai. Treti, sukandę dantis ieško nišos pro kurią įkišus pirštą galima bus visam sulysti ir prisiglausti prie savivaldybės elito. Parodytas nuolankumas, tarybos posėdyje ištartas komentaras, kuris patiks valdančiųjų klanui, ir tu šalia.
ES fondo lėšomis vykdomi projektai kelia susirūpinimą
Rajone ES fondo lėšomis vykdomi projektai kelia nemenką susirūpinimą. Gražėja mūsų gyvenamos vietos, aplinka, tačiau galėčiau drąsiai teigti, kad daugelio projektų įsisavinimo darbai vykdomi neapdairiai, neinformuojant gyventojus, neišklausant jų nuomonės. O kaip Lietuvoje? Jei kuriam iš mūsų teko įsigilinti į projektų kūrimą, finansavimą bei vykdymą, supratote, kad greičiausiai tai – didžiulė verslo gamykla, kurioje visi turi sau naudos.
Nieko naujo, tačiau Prienų rajono savivaldybei, rodos, visai neseniai uždegus žalią šviesą kelių iš ES fondo lėšų gautų projektų vykdymui, persigalvota ir suskubta sustabdyti jų vykdymą. Nėra pinigų ?! Skaitau vieną rajono tarybos posėdžio dokumentų, kuriame aiškinama, kad įgyvendinus vieną iš projektų, savivaldybės gyvavimas tik pablogėtų. Todėl tarybos posėdžio metu pritarta projekto Veiverių miestelyje Vaikų dienos centro sustabdymui. Gal taip būtų ir nenutikę, jei toje vietovėje esančių bendruomenių tarybos, rajono tarybos nariai būtų dėję visas pastangas įrodant, kad šis projektas reikalingas.
Veiveriuose, tarybos posėdžio išvakarėse, susirinko keletas tų, kuriems rodos svarbu, kad Vaikų dienos centras egzistuotų. Penki tarybos nariai, dvi miestelio bendruomenių pirmininkės, t.y. Daiva Venclovienė, nuolat save vadinanti projektų žinove, ir Virginija Žliobienė, kuri nepatikusiam leidžia sau pasakyti „prikask liežuvį“, Veiverių miestelio galva seniūnas Vaclovas Ramanauskas, būrelis seniūnaičių, kurie dažnai sueigas subėga net nežinodami darbotvarkės, ūkininkas, asociacijos atstovas... Pažaidus gerus ir labai gerus piliečius, nutarta kreiptis į rajono savivaldybės tarybą su prašymu nestabdyti Vaikų dienos centro darbų vykdymo. Deja, Tarybos nariams pateiktas prašymas su dvidešimties veiveriečių parašais, neįtikino susirinkusių. Juokingai pasirodė dviejų miestelio bendruomenių pirmininkių noras pagerinti miestelio piliečių gyvenimą. Visiškas veiklos nebuvimas, nesugebėjimas vadovauti bendruomenėms, nekonkretumas, arogantiškumas ir nesiskaitymas su nariais, didelis noras ES fondo lėšų pritraukimas toje vietovėje, kur gyvena bendruomenių pirmininkės, leidžia manyti, kad užimami postai – naudos sau paieška.
Nauda sau daugelyje sričių
O kas tos naudos sau nenori. Štai visai neseniai, kaip ir prieš kelis metus, rugsėjo 30 – spalio 4 d. Prienų rajono vietos veiklos grupė (VVG) 28 rajono bendruomenių lyderiams organizavo tarptautinį seminarą „LEADER programa Slovėnijoje ir Vengrijoje: darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, inovatyvumas“. Seminaro tikslas – pasidalinti kaimo plėtros, LEADER metodo gerosios praktikos pavyzdžiais su Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos vietos veiklos grupėmis, aptarti naujo 2014 – 2020 m. programos laikotarpio galimybes. Reikia pasidžiaugti atsirandančia galimybe vadinamiems bendruomenių lyderiams pakeliauti, pasigrožėti, kalnuose pasirinkti vaistažolių, įsigyti tų vietovių gyventojų gaminamų gėrimų... Bet ar visi kelionės verti? Viena vykusi bendruomenės narė išsitarė: „Vykstu antrą kartą, bet geriau būčiau nekeliavusi. Čia ponų kelionė – direktoriai, viršininkai, savivaldybės elito atstovai, bendruomenių pirmininkai, Prienų VVG valdybos atstovai ir šiaip draugų draugai...“. Gal visi valdininkai lyderiai? Ir nesvarbu kaip ir kuo dirba?
„Dalies bendruomenių veikla kelia didelių abejonių...“ – mano keletas rajono tarybos narių. „Yra seniūnijų bendruomenių draugiškų, o pirmininkų veiklių. Tikrų lyderių. Yra tokių, kurios susikūrė tik dėl pinigų...“ – drąsiai apie bendruomenių darbus atsiliepia viena iš rajono piliečių. Ir nieko čia nepadarysi, tokia tvarka, tokios galimybės.
Dažnai tenka susitikti su rajono gyventojais. Daugelis pasimetę. Dirbantieji švietimo įstaigose pateikia tokių neįtikėtinų istorijų, jog negali patikėti, kad gyvename 21 amžiuje. Medicinos darbuotojai su baime stebi dabartinio Sveikatos ministro nuotaiką. Verslininkai sprendžia dilemą „būti ar nebūti“. Net gi tie, kurie gauna socialines pašalpas, turi savų rūpesčių ir bėdų. Po lapkričio pirmos visos biudžetinės įstaigos savivaldybei privalės pristatyti informacija kaip taupo.
Dar vasarą Prienuose turėjo būti pradėta statyti biokatilinė. Deja, šiai dienai tik gražus miražas. Kalbama, kad „nepavykę“ viešųjų pirkimo konkursai nulėmė, kad šiais metais gyventojai privalės plačiau atverti pinigines. O rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius džiaugiasi, kad šilumos kaina rajone jau ne rekordinė, bet penkta nuo galo. Rajone vis dar mokestis už vandenį, atliekų surinkimą – didelis. „Individualių namų savininkai gavę mėlynos spalvos konteinerius, į kuriuos privalo dėti perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. Gyventojai turi rūšiuoti. Už šį darbą niekas nemoka, ir jokių nuolaidų. O ir mokestis už atliekų išvežimą nesumažėjo“, – piktinasi rajono gyventojai.
Gyventojai neišklausomi
Stebina ir liūdina daugelis dalykų. Kad ir valdančiųjų bei opozicijos naujas darinys – „Spaudos konferencijos“. Valdančiųjų spaudos konferencijos metu, rajono meras Vyras Bujanauskas pasidžiaugė, Prienuose „..vykdant investicinius projektus mes bandėme žmonėms pagerinti gyvenimo sąlygas ...“, t.y. mieste pastatytos kelios stotelės autobuso laukiantiems žmonėms. Jei patiks – bus daugiau. O tiems, kurie gyvena provincijoje, kas? Jiems atsakymas: „Nera lėšų!“. Vis dėlto spaudos konferencijos – puikus sumanymas. Nors savivaldybė turi didžiąją posėdžių salę, kurioje gyventojai mielai išklausytų pasisakymų ir užduotų klausimų, tačiau nėra prasmės bendrauti su jais gyvai. O tokiu būdu – jokių pašalinių klausimų!
Lietuvoje begalė susikūrusių nevyriausybinių organizacijų. Daugelio jų tikslas – padėti žmogui. Tarsi ko daugiau reikia, kreipkis į jas – padės! Džiugu kai yra galimybės padėti, bet kartais padėti neįmanoma. Prienuose taip pat dirba keletas asociacijų. Vienos sieka konkretumo, kitos jau ruošiasi rinkimams. Deja, kiekviena „vežimą tempia“ į skirtingas puses. Nėra vieningumo, pasitikėjimo, susikalbėjimo.
Bet ir mes, dažniausiai nematome kas dedasi pašonėje. Nedalyvaujame veiklose, tikimės, kad viskas bus padaryta už mus. Esame bailiai, abejingi, pasyvūs... Kartais negebame suprasti – kiekvienas esame vertas, kad su mumis kalbėtųsi, vertintų ir nelaikytų neišmanėliais tie, kuriems kartais paklūstame.
Liūdna, kai supranti daugelį dalykų. Deja, savo rankose neturi jėgos, kuri pasuktų ratą – tiesos ir tvarkos, susikalbėjimo link.
