Šiandien perskaičiau Lietuvos Liberalų ir Centro Sąjungos viešą pareiškimą. Šis viešas laiškas yra atsakas jam.
Broliai ir sesės lietuviai, galvojot, kad ištrūkot iš vienpartinės sistemos? Kad esat laisvi? Bull-shit. Seimo kėdėse sėdi ne daugelio partijų atstovai, o visi tie patys konservatoriai, gilūs dešinieji, skirtingais pavadinimais ir tomis pačiomis pažiūromis. Vienintelis dalykas, dėl kurio jie diskutuoja ir varžosi – kam atiteks daugiau įtakos ir galios. Jie neužtikrina... Net ne tai – jie laužo Konstituciją: Lietuvoje nėra kiekvienam piliečiui užtikrintas asmeninio gyvenimo saugumas bei asmeninė laisvė. Homoseksualūs asmenys neturi tos pačios laisvės kaip likusieji. Sakysite, lai jie būna homoseksualūs namie? Taip. Bet ar yra svari priežastis, kodėl jie negali ramiai eiti per miestą susikabinę už rankų ar pasibučiuoti kaip bet kuri kita pora? Ak, jums negražu? Jūsų „teisė“ išvengti „negražumo“, kad ir kaip manytumėte, nėra didesnė nei teisė asmeniui būti savimi ir džiaugtis gyvenimu. Sakote, kodėl jie rengia eitynes ir „demonstruojasi“? O jūs ar palikote jiems kitą būda iškelti diskusiją? Jei nebūtų šios šoko terapijos visuomenei, šitas klausimas, kaip sovietmečiu, būtų pakištas po kilimu ir viskas palikta status quo.
Lietuva nėra laisva. Lietuva tiesiog išsivadavo iš SSRS. Bet lygiai kaip Rusijos žmonės irgi kentėjo nuo sovietinės valdžios, taip šiuo metu Lietuva kenčia nuo savo valdžios – kuo toliau tuo daugiau matome teisės aktų, kuriais siekiama varžyti asmens laisves. Greitai visi rengsimės vienodai, kalbėsime ta pačia viena nuomone, būsime suskirstyti į „tradicines“ šeimas, o visus neįtelpančius į valstybės nustatytas „normas“ žymėsime. Hm, gal Dovydo žvaigždę panaudosim tam?
Jei dabartinė Lietuvos kryptis tęsis, paminėsite mano žodžius, per dvidešimt metų prieisime prie pilietinio karo. Broliai ir sesės lietuviai, atsipeikėkite, kol ne vėlu. Ypatingai tai skiriu jaunajai, nepriklausomai, tačiau senųjų pažiūrų sugadintai kartai. Pasipriešinkite šiai krypčiai, kuri mūsų valstybę tempia į chaosą. Jums dar ne per vėlu. Kaip mūsų tėvai kovojo už valstybės politinę nepriklausomybę, taip mes kovokime už valstybės piliečių nepriklausomybę – nepalaikykime asmens laisvę ribojančių partijų, politikų, įstatymų. Išsilaisvinkime iš baimės.
O tiems, kurie rėks, šauks ir priešinsis – Jūs esate kolaborantai. Jūs esate priešas. Lietuvos valstybės, kaip laisvos, nepriklausomos ir klestinčios, priešas. Naujosios lietuvių kartos priešas. Seniai praėjusių laikų reliktas. Kol kas Jūsų – dauguma. Kol kas Jūs – valdžioje. Negalvokite, kad taip bus visada ar netgi ilgai. Lietuvoje ir už jos ribų kyla nauja lietuvių karta – kuri yra laisva ir vieną dieną ji spręs, kas įeis į istoriją kaip valstybės statytojai, o kas – kaip griovėjai.
