Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ant Vilniaus miesto mero A. Zuoko sienos perskaičiau įdomią jauno piliečio idėją, kaip vilniečiai galėtų susimokėti už šildymo kainas.
„Turiu nuostabią idėją gerb. Vilniaus miesto merui A. Zuokui.
Kadangi žiema nenumaldomai artėja, o žiniasklaida vis praneša, kad šiemet Vilniaus miesto gyventojai mokės rekordines sumas už šildymą, vakar vakare pradėjau galvoti, iš kur žmonės galėtų gauti papildomų lėšų susimokėti už šildymą. Sugalvojau. Beje, manau, kad šių papildomų lėšų turėtų užtekti net keliems sezonams (gal dar ir liks).
Numanau, su kokias „sluoksniais“ dažniausiai susiduriate, todėl visiškai Jus suprantu ir tikrai neteisiu, kad Jums kartais gali atrodyti taip, jog Vilniuje nėra nepasiturinčių žmonių (arba mažiau uždirbančių nei 6000 LT per mėnesį). Tačiau aš galiu užtikrinti, kad tokių tikrai yra.
Jūs tikriausiai paklausite, kaip galima tokiems žmonėms padėti? Manote, jog tai neįmanoma? Tikrai įmanoma. Reikės tik atidaryti Vilniuje žmogaus inkstų supirktuves. Pavadinimo tokioms supirktuvėms dar nesugalvojau, tačiau šūkis galėtų būti pvz. toks: „Tavo inkstas užtikrins Tau šiltą žiemą Vilniuje“ arba „Minus vienas inkstas – minus viena problema!“. Sutinku, aš nesu labai kūrybingas, tad neprieštaraučiau jeigu šūkiai būtų pakeisti.
Kiekvienas norintis (tikrai ne per prievartą) galėtu pasirašyti sutartį, kurioje nurodo, kad sutinka atiduoti vieną savo inkstą už tam tikrą sumą (preliminariais duomenimis, kainos svyruoja nuo 30 net iki 150+ tūkst. litų). Dažniausiai pasaulyje inkstai parduodami ir perkami juodojoje rinkoje, o čia būtų viskas legalu su visais reikalingais dokumentais ir parašais, o jeigu bus užtektinai inkstų, galima pagalvoti ir apie pardavimus užsienio rinkose.
Beje, jeigu labai pergyvenate dėl tų žmonių, kurie gyvens tik su vienu inkstu, galiu Jus nuraminti, specialistai (pvz. urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris ir dar daugelis kitų gydytojų) teigia, kad pašalinus inkstą – gyvenimas neblogėja.
Manote, kad tai tiktų tik jaunesniems žmonėms? Tikrai ne. Štai pvz. vyriausias donorų registre esantis asmuo yra 84 metų amžiaus pilietis – taigi šiomis supirktuvėmis galėtų pasinaudoti net ir pensininkai (informuoju, kad ir jie Lietuvoje ne per geriausiai gyvena, tai, manau, tikrai atsirastų norinčiųjų).
Žinau, geri darbai turi būti daromi be jokio atlygio, tačiau vis dažniau matau, kad kai kuriems toks atlygis tiesiog būtinas... Gal tuomet žmonės, pardavę inkstą, galės ne tik egzistuoti, bet ir gyventi.“
