Turiu pažymėti, kad beveik kasdien važinėju visuomeniniu transportu (ir netgi tuo didžiuojuosi), ganėtinai pakančiai žiūriu į nedidelius nepatogumus, bet incidentas, įvykęs vakar, perpildė mano kantrybės taurę.
Vakar, 2012-07-09, važiavau namo visuomeniniu transportu, 43 maršruto autobusu. Man teko važiuoti tikrai prastos būklės transporto priemone - dvigubo kėbulo autobusu Karosa, garažinis nr. 397 . Prasta būklė matėsi tiek viduje, tiek išorėje: rūdys, dažyto metalo lopiniai (dar pakankamai neblogai atrodantys), nusėdėtos ir klibančios sėdynės. Ties stotele Žaliasis tiltas sprogo autobuso padanga, pramušdama vidinę fanerinę apdailos sienelę ir (ačiū Dievui, tik) lengvai sužeisdama mažametį vaiką. Viskas galėjo baigtis ir blogiau, pavyzdžiui, sunkiu vaiko akių sužalojimu. Reisas buvo sustabdytas ir iškviesta policija.
Šis incidentas parodo prastai prižiūrimą Vilniaus viešojo transporto infrastruktūrą. Aš kaltę versčiau net ne Vilniaus viešojo transporto parkui ar jo techninės priežiūros darbuotojams, o Vilniaus miesto savivaldybei, kuri tik deklaratyviai tuo rūpinasi. Dar kartą pasikartosiu, kad mane šis įvykis akivaizdžiai papiktino: ponas Meras garsiai svajoja apie milijardą litų kainuosiantį tramvajų, kuris kažin ar neš naudą, tačiau niekaip negali pasirūpinti dabartine tragiškos būklės viešojo transporto infrastruktūra. Akivaizdu, kad Savivaldybės politikai retai kada įkiša nosį į tikrą, kasdieninį Vilnių, nes gyvena užmiestyje ir nemato akį badančių miesto problemų.
