Prieš pusantrų metų pasikeitus Vilniaus valdžiai, ją išrinkę žmonės tikėjosi pozityvių permainų. Tačiau į koaliciją susibūrę trijų partijų atstovais su dar didesniu entuziazmu nei anksčiau nusitaikė į vilniečius.
Neveikianti e. bilietų sistema ir pabrangęs važiavimas miesto transportu - tokia buvo pastaroji sostinės valdžios „dovana" ja patikėjusiems gyventojams. Deja, tikriausiai ne paskutinė: daugiau panašių „dovanų" vilniečių dar laukia ateityje.
Įžangai - naikinimo planas
Su gausiais pažadais į savivaldybės aukštumas iškopę politikai tik pirmosiomis darbo dienomis vaidino esą lojalūs savo gyventojams, o tikrąjį savo veidą ir ketinimus atskleidė vos tvirčiau atsisėdę minkštose kėdėse.
Sostinės valdžia pirmiausia ėmėsi seniūnijų - svarbiausio savivaldos elemento - naikinimo. Nors toks elgesys sukėlė įtarimų, tačiau nesustabdė proceso: kol Vyriausybės atstovas ir teisininkai aiškinosi, ar viskas teisėta, Vilniaus politinė valdžia davė startą darbo vietų seniūnijose naikinimui ir bedarbių skaičiaus didinimui. Nepaisant duoto pažado - paversti sostinę dirbančiųjų miestu.
Atsikračius arčiausiai žmonių esančių seniūnijų, per kurias vyko tiesioginis bendravimas su vietos bendruomenėmis, nuspręsta toliau tęsti naikinimo planą. Šįkart į akiratį pakliuvo mikroautobusų maršrutai, kuriais daugelis tolimųjų miesto kvartalų gyventojų naudojosi vykdami į sostinės centrą. Ir dažniausiai tie, kurie vežė žmones į Konstitucijos prospektą, kuriame stovi stiklinis savivaldybės daugiaaukštis.
Bandymą atsitverti nuo savo gyventojų sostinės valdžia įvardijo „miesto vadavimu nuo transporto kamščių", nors daugeliui vilniečių buvo ir taip aišku, jog tai ne kas kita kaip atviras pasityčiojimas.
Kosminės šildymo kainos
„Ilgalaikė būsto nuoma, pažangios šiukšlių tvarkymo technologijos, didesnės algos ir net 20 proc. pigesnė šiluma", - tokius svarbiausius darbus buvo įsivardijusi Vilniaus valdžia savo kadencijos pradžioje. Tačiau kaip šiuos darbus sekasi išties dirbti, vilniečiai netruko pajusti gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą ir laukdami kompensacijų.
Nors praėjusi žiema buvo gerokai šiltesnė, nei ankstesnė, sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą išaugo daugiau nei 50 proc. Maža to, daugiau kaip 12 tūkst. mažas pajamas gaunančių vilniečių taip ir liko be kompensacijų už šildymo išlaidas. Mat dideles algas gaunantys valdančiosios koalicijos politikai nesutarė nei dėl to kas yra „mažos pajamos", nei dėl pačių kompensacijų dydžio.
Puikiai suvokdamas į kokią įstūmė vilniečius ir plaudamas savo mundurą, dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai pasiblaškė, padiskutavo su Energetikos ministerija, tačiau šildymo sąskaitų ir kompensacijų problemos neišsprendė. Tuo tarpu šilumos detektyvu sostinėje besidomintys prokurorai įtaria, kad dėl padidėjusių sąskaitų už šildymą problema gali būti pats meras ir jo glaudžios sąsajos su „Vilniaus energiją" valdančiu koncernu „Dalkia". Tai iliustruoja ir masiškai per įvairią žiniasklaidą peršama nuomonė, kad Vilnius už šildymo kainą neatsako. Bet vilniečiai tuo nepatikėjo.
Žlugęs e. bilietas ir ligoti ateities planai
„Tikrai nedidinsime viešojo transporto bilietų kainų. Savivaldybė ieškos kitų priemonių, kaip pagerinti viešojo transporto finansinę padėtį", - tokias kalbas dar pavasarį girdėjo visi vilniečiai.
Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad sostinės valdžios galva tiesiog akivaizdžiai melavo: vilniečiams kelionės viešuoju transportu pabrango 50 proc. Maža to, jiems teko ir neveikiančio e. bilieto bandomųjų triušių dalia, kurią teks kęsti neribotą laiką.
Tokia nesėkmių virtinė dažną priverstų stabtelėti, apgalvoti esamą situaciją, stengtis ištaisyti padarytas klaidas ir jų nebekartoti. Tačiau tik ne sostinės valdančiuosius - artimiausiuose jų planuose įrašyta dar daugiau kontraversiškų darbų, tokių kaip troleibusų, mikroautobusų ir maršrutinių taksi naikinimas. Jų pasekmės kol kas neaiškios - žinoma tik tai, jog viską teks savo kailiu patirti ir išbandyti vilniečiams.
Žmonėms - ragai, sau - pinigai
Skylėtos sostinės gatvės, nesutvarkyta ir brangi automobilių parkavimo sistema, nelogiški kelių ženklai, tamsios gatvės, socialinio būsto trūkumas, nerenovuoti daugiabučiai ir kt. - deja, bet šios problemos valdžioje atsidūrusiems „zuokininkams", darbiečiams ir lenkų rinkimų akcijos atstovams nelabai rūpi.
Ir tai suprantama: miesto valdytojai ir taip puikiai žino, kur „investuoti" mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Pavyzdžiui, viena tokių „investicijų" - milijoną litų kainuojanti savivaldybės interneto svetainė, kurioje informacija dabar sutvarkyta taip, kad eilinis žmogus nieko nerastų.
Arba - mažiausiai po pusmilijonį kainuojančios galimybių studijos ir įvairių įvaizdžio tyrimai, kuriuose svarstomi abejotinos naudos miestui klausimai: kiek gatvių lempų reikia sutvarkyti mieste, sostinei tinka labiau metro ar tramvajus, kuo išsiskiria Vilnius ir pan.
Nors kažkada nauja valdžia visiems žadėjo „negaišti laiko ir nešvaistyti pinigų naujoms vizijoms bei strategijoms". Deja, akivaizdu, kad jos būdas niekada nepasikeis.
Turite nuomonę šiuo ar kitu klausimu? Jei ji trumpa, rašykite komentaruose. Jei jūsų mintys tilptų į autorinį komentarą, įkraukite jį arba atsiųskite ikrauk@15min.lt. Mums labai svarbi tautos nuomonė.
