Taigi, gal pradėkime nuo to, koks vyras yra idealas dabartinei moteriai? Jeigu jau eit į šventę, tai su fejerverkais. Iš tikrujų aš ir pats norėčiau gauti tikslu atsakymą į šitą klausimą, bet… Tai neįmanoma, nes jo nėra. Pabandykite pakalbinti paneles gatvėje apsimesdami apklausos tarnyba ir jūs pažiūrėsite, kokie skirtingi bus atsakymai į, atrodytų, pačius banaliausius klausimus.
Vistik yra ir bendros normos apie tai, kas merginoms patinka ir kas - nepatinka. Manau, nereikia būti Don Juanu kad suprastum, jog smėlėtos kojos ir rankos, atsiduodančios dyzelio aromatu, tikrai nepakerės panelės, jeigu jos tėvo rusyje būrelis kinų nesurinkinėja naujausiu BMW modelių.
Sunku pasakyti, kodėl, bet mes (na, bent jau dauguma mūsų) įdėjome į galvą mintį, kad jeigu atrodysim kietai, tai panos bus mūsų. Todėl Lietuvoje dabar apstu „marozų“ ir kiekvienas stengiasi būti kietesnis negu yra iš tikrujų. O kiek bepročių kačiokų vaikšto visiškai be poros... Reikia tiesiog suprasti, kad panelės kaip ir mes – visos skirtingos. Pavyzdžiui, viena gali būti absoliučiai patrakūsi ir kiekvieną naktį trainiotis po klubus ir gerti kokteilius prie barmeno, naktinėti vis skirtingame bute ir panašiai. Tokiai visai tiks paprastas bičiukas, kuris tuos kokteilius galėtu suorganizuoti už kelis Basanavičiaus atvaizdus. O būna gi ir visai kitokios, tokios, kurioms reikia tiesiog artimos sielos, ar gyvenimo palydovo. Apsispręskit, kas toks esat jūs ir ko jūs norit iš panelės. Bet vyras privalo turėti bent truputį smegenų, kitaip geriausiu atvejų bus savo merginos „budelės“ sergėtoju, jeigu suprantat, apie ką aš.
Nespręsk apie knygą iš viršelio – uždėk ant galvos maišelį. Trumpai aptarėm merginas, dabar laikas atskleisti pagrindinę teksto temą, apie vyriškumą. Apie šiuolaikinį vyriškumą. Taigi, jeigu trumpai ir drūtai, mano nuomonė tokia.
Dabartiniame materialiujų vertybių, šlykščios propagandos ir malonumo vaikymosi pasaulyje, nebeliko to vyriškumo, kuris buvo prieš 10 metų. Mūsų moralinės normos nukrito į patį dugną, mūsų vertybės nukrito taip žemai, kad dugne paliko skylę, kurios ir vaikomės visą gyvenimą, neturėdami jokiu kitų tikslų. Iš tikrujų kažkiek liūdna, bet reikia į viską žvelgti blaiviai. Jeigu visas šitas mintis išplėštume, išeitų toks surogatas iš skirtingų socialinio gyvenimo gabalėlių.
Mums aktyviai piršiama į galvą apie toleranciją, apie supratimą kitų žmonių – kitokių negu mes. JIE rengia paradus, JUOS palaiko žvaigzdės, įvairios stambios korporacijos ir kiti įtakingi žmonės. Vakarų pasaulis, ypač Europa supūva iš vidaus. Kiek visokių sensacingų žinių pasirodo apie tai, kad gėjų bendruomenės remia vieną ar kitą projektą. Pavyzdžiui leidžia knygas su pasakomis apie 2 princus, kompiuterinius žaidimus ir panašiai. Visa tai tiesiogiai veikia mūsų, vyrų psichiką. Tik ne dabartinių, o tų kuriuos auginame, ar auginsime, kurie taps pilnamečiais po 15 metų. Gal tai ir nėra labiausiai straipsnio pavadinimą liečianti tema, bet patikėkit – tai žiauriai svarbu. Žodžiu, šita tema galima sukurt atskirą tekstą, o ne vieną pastraipą, bet net jeigu neliestume nemalonios žydrosios temos, yra ir kitos ne ką labiau geros.
Pavyzdžiui, Euruopoje stabiliai krenta populiacija, vaikų gimstamumas vis mažėja. Ir ji mažėtų dar labiau, tiesiog daug tų, kurie gimsta būna musulmonai Prancūzijoje ar kitose pietų šalyse. Mes nenorime nieko veikti, už nieką atsakyti, ieškome tik skylutės tarp įstatymų ir tai, iš tikrujų, yra bėda.
Dabartinis vyras visiškai nenori jokių įsipareigojimų, jis nenori jokių problemų – jis nori gyventi čia ir dabar ir galvoja tik apie save. Kas baisiausia – tokia tendencija tik didės, nes visą šitą vėją atsiuntė Vakarų kultūra, kuri jau baigia pati save sužlugdyt.„Sunaduojimo“ – filosofija, kuri verčia mus pirkti tai, ko mes nenorim, remiasi ant pinigų, kurių mes neturim.
Dabartiniai vyrai… Na, gal kiek perlenkiau lazdą, pasakysiu taip – jaunoji vyriškos lyties karta susidėda iš keliu tipų. Kažkuurie geri, kažkurie - ne. Aprašysiu tipų kraštutinumus.
1. Žaidėjas. Žmogutis, sėdintis prie PC 24/7, žaidžiantis žaidimus ir panašiai. Asmeninio gyvenimo nėra, fizinė forma katastrofiška, bendrauti nemoka, draugų neturi. Užsklanda. 2. Marozas. Žmogutis su saulėgrąžomis, alaus bambaliu ir kietu „bazaru“. Landžioja gatvėm naktimis, mėgsta užpulti silpnesnius, bet tik tada, kai turi gerą kekybinę persvarą. 3. Techtonikas. Tiesą sakant, taip juos vadinu tik aš. Jau atleiskit gerbiamieji, bet neieškosiu tiksliu pavadinimų. Šis tipas pasižymi tuo, kad, pavyzdžiui, klube juos būna sunku atskirdi nuo panelių. Moteriška figūra, moteriški judėsiukai, toks visas gliežnas ir „glamūrinis“. Dažnai painiojami su emo, nes abu atrodo kaip panelės ir abu gauna malkų nuo „marozų“ (žiūrėti antrą punktą). 4. Emo. Panašus į Techtoniką, skirtumas tik tas, kad šokti nemoka, draugų neturi, kompas jo nelabai traukia, todėl užsiaugina plaukus, padaro keistą ševeliurą ir svajoja nusižudyt taip, kad visi liūdėtu ir jį atsiminti. Turiu tokiems blogą žinią – nei kas lūdės, nei kas atsimins. Tam reikia kažką gero nuveikti per gyvenimą apart verkiant, koks jis žiaurus. 5. Gladiatorius. Žmogutis, kuris užsikačialina bicepsus, o galvose visai neturi neuroninių susijungimų. Iš išvaizdos atrodo, kad tokie yra panašūs į normalius, bet išvaizda klaidinga. Nespręsk apie knygą iš viršelio, uždėk ant galvos maišelį. Daugumos tokiu protiniai sugebėjimai nelabai skiriasi nuo viščiuko. Panelės greitai tą pastebi ir… ir viskas. Dažnai būna, kad gladiatoriai priklauso marozams, bet ne visada. Marozai sportuoja, kad būtų galima mušti emo ir techtonikų grupes. O gladiatoriai – grynai dėl panelių. 6. Normalus vaikinas. Tie, kurie tikėjosi, kad čia aprašysiu save – klystat . Iš tikrujų, į šį punktą tinka bet koks žmogus, jeigu jis nepatenka į vieną iš pirmų penkių. Arba net jei dalinai į juos patenka. Pavyzdžiui, jeigu jūs esate sportiškas, bet turite galvą ant pečių – gerai, jūsų įėjimas čia. Jeigu jūs mėgstate klubus, bet žinote kaip atrodo vyras, o kaip moteris, irgi gerai.
Mūsų, vyrų, bėda yra ta, kad pirmų penkių punktų tampa vis daugiau. Visiškai neaiški gyvenimo filosofija suėda mūsų esybę iš vidaus nepalikdama ten nieko, apart dailaus priešingos lyties kūno matymo. Dar blogiau yra tai, kad mes pasiryžom padaryti viską, kad tik tą kūną gautume. Moterys, kurios skaito šį straipsnį, jums aiškinu specialiai. Sakydamas viską aš turiu omeny ne žygdarbius ir paklusnumą, o savęs, vyriškos esybės, pakeitimą. Kažkurie iš mūsų pamanė, kad jeigu taps panašesni į jus, tai mums seksis lengviau.
Mielos panelės, jeigu jūs matote, kad vyrai keičiasi, tai žinokite: taip yra tik dėl jūsų, nes jūs irgi keičiatės. Taip jau išėjo, kad anksčiau vyrai buvo stiprūs, o moterys - trapios, ir, matyt, tie vyrai ir moterys, kurie nesugebėdavo savęs realizuoti, vis labiau artėjo prie priešingos lyties idealų. Dabar mes stebime procesus, kai vyrai verkia ir šoka moteriškus šokius, o moterys kaip tiktampa agresyvios, žiaurios, su paviršutinišku žvilgsniu į pasaulį.
