2014 12 11

Graudi istorija: vienos vienuolės šunį pavogė ir pradangino kita vienuolė

Išskirtinė istorija apie mūsų, VšĮ „Penkta koja“, buvusį globotinį, kurį padovanojom vienuolei. Šuo neįtiko kitai Dievo tarnaitei, kuri jį pavogė ir panašu, kad užmigdė...
Jiems reikia namų
Asociatyvi nuotr. Šuo / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Išskirtinė istorija apie mūsų, VšĮ „Penkta koja“, buvusį globotinį, kurį padovanojom vienuolei. Šuo neįtiko kitai Dievo tarnaitei, kuri jį pavogė ir panašu, kad užmigdė...

Norėjo atsikratyti

Sunku rasti žodžius, rašant tokias istorijas. Sunku suvaldyti pyktį ir nusivylimą.

Rika, buvusi mūsų globotinė – rami, graži ir labai miela kalytė. Beveik prieš dvejus metus ji rado namus ir mylinčią šeimininkę. Manėme, tai yra istorija su laiminga pabaiga. Deja... Rikutė buvo priglausta vienuolės, kuri gyvena kartu su savo seserimis vienuolėmis bendruomenės namuose.

Sužinojome, kad vienuolė, pasitelkus pagalbininkę ir pasinaudojus tuo, kad šeimininkės nebuvo namie, išvežė Rikutę į ,,Nuarą'' ir pirmiausiai paprašė  šunelį užmigdyti.

Visos sutiko su šunelio laikymu voljere, rodos, ir mylėjo, ir globojo. Bet... vienai iš jų Rikutė pradėjo nepatikti, esą, koks čia šuo, jei neloja, kam jo reikia. Ir trečiadienį pradėjo savo juodą darbą.

Sužinojome, kad vienuolė (jei taip ją galima vadinti) R.B. (pavardė mums žinoma), pasitelkus pagalbininkę ir pasinaudojus tuo, kad šeimininkės nebuvo namie, išvežė Rikutę į ,,Nuarą'' ir pirmiausiai paprašė  šunelį užmigdyti, nes šeimininkė neva paguldyta į psichiatrinę ligoninę, nėra kam šunimi rūpintis.

Darbuotojams atsisakius sveiką jauną šunį migdyti ir pasiūlius laikinai priglausti, jos šunelio nepaliko, nes reikėjo sumokėti paėmimo mokestį. Baisiausiai supykusios, moteriškės išėjo, pasiėmusios Riką. Kol kas tai istorijos pabaiga, bet kur Rikutė dabar, jos nesako.

Kur šuo – neatskleidė

Taigi, vakar visa diena prabėgo važinėjantis po šventas (ar tikrai?) vietas ir bandant atrasti siūlo galą, kur yra Rika.

Pirmiausiai aplankėme Prisikėlimo bažnyčią. Maloni čia dirbanti ponia mus patikino, jog minėtoji vienuolė čia tarnauja – veda kažkokias paskaitėles vaikams, bet dėl tikslesnės informacijos pasiūlė apsilankyti administracijoje. Taip ir padarėme.

Čia mus pasitiko ne taip maloniai nusiteikusi ponia, tačiau išgirdusi apie reikalą, atlyžo ir patarė mums grižti po valandos, kai klebonas baigs mišias. 

Susitikome su vyresniąja, labai malonia, seserimi.
Pastaroji susigraudino ir pašiurpo išgirdusi, kas nutiko. Patikino mus, kad Rikutės šeimininkė labai mylėjo savo kalytę, kad išvykdama atveždavo ją pasaugoti Pažaislin...

Per tą valandą nusprendėme aplankyti ir pačias vienuoles, tad išsiaiškinę adresą, patraukėme jų gyvenamosios vietos link. Ten vidun niekas mūsų įsileisti nepanoro, nors per langus buvo matyti, kad namuose tikrai yra gyvybės. Apžiurėjome ir voljerą, kuriame gyveno Rika.

Besiknaisiojant toliau, sužinojome, kad ši seserų gyvenamoji vieta yra tiesiogiai pavaldi Pažaislio vienuolynui, tad nepatingėjome nuvykti ir ten. Susitikome su vyresniąja, labai malonia, seserimi.

Pastaroji susigraudino ir pašiurpo išgirdusi, kas nutiko. Patikino mus, kad Rikutės šeimininkė labai mylėjo savo kalytę, kad išvykdama atveždavo ją pasaugoti Pažaislin...

Vienuolė sako, kad kalytę užmigdė

Grįžant pokalbiui su klebonu, pakeliui paskambino ir pati sesuo R.B.

Labiausiai mus kamuojantis klausimas taip ir lieka neatsakytas – kur yra Rika? Ar užmigdė tikrai? Ar nukneckino pačios? Gal išmetė ar paliko miške?

Ji patikino, kad Riką užmigdė, kurioje klinikoje tai padarė – pasakyti nesiteikė. Iš pradžių bandė argumentuoti, kad šuo nelojo, tada – kad šeimininkė turi psichinę negalią, vėliau – kad voljeras netinkamas šuns gyvenimui, o galų gale apkaltino ir mus, kad prašėme pinigų už Rikos priėmimą atgal, nors niekada į mus net nesikreipė.

Kalbėjo ramiai, užtikrintai, lyg tai būtų savaime suprantamas ir kasdienis dalykas...

Kunigas, išgirdęs šią istoriją, tik pagūžčiojo pečiais... Susisiekęs su vienuole R.B. pakalbėjo. Štai ir tiek.

Labiausiai mus kamuojantis klausimas taip ir lieka neatsakytas – kur yra Rika? Ar užmigdė tikrai? Ar nukneckino pačios? Gal išmetė ar paliko miške? Deja, į šį klausimą sesuo R. nesugebėjo ir nenorėjo atsakyti net ir pačiam klebonui.

Trečiadienį vakare paskambino ir pati Riką praradusi sesuo. Ji pasiguodė, jog skambino vienuolė R.B. ir pašaipiai išpyškino, jog dabar jos Rikutė miega tikrai šiltai ir saldžiai.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų