Lietuvių skalikas - vienintelė lietuviška šunų veislė. Retas kuris yra apie ją girdėjęs, o dar mažiau - matęs.
Skalikas yra medžioklinis šuo, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1566 metais. Jie yra universalūs medžiotojo pagalbininkai, sugebantys išvyti žverį iš miško arba padedantys susekti sužeistą žverį pagal kraujo pėdsaką. Šiuos šunis galima auginti ir ne medžiotojui - jie yra prieraišūs, draugiški, lengvai dresuojami, tačiau veisti juos galima tik gavus puikius įvertinimus parodose ir lauko bandymuose.
Gražų balandžio 21-osios, šeštadienio, rytą Baisogalos dvare skambėjo šių keturkojų balsai. Jau ketvirtą kartą buvo rengiama lietuvių skalikų augintojų sąjungos skalikų paroda. Parodoje rungėsi virš 30 šios veislės šunų, septyniose klasėse nuo mažyliu (6 - 9 mėnesių amžiaus) iki darbinės klasės (nuo 15 mėnesių amžiaus su darbiniu diplomu). Gražiausiu skalikas buvo išrinktas Niksonas, Povilo Daugėlos augintinis. Gražiausia kalė buvo išrinkta Valdo Juodviršio Nota Nuo Sausdravo. Jaunimo patinų klasėje nugalėjo Laimučio Nakvoso Tėmps Gončius, kuris pretendavo ir į visos parodos nugalėtojo titulą.
Daugiau informacijos apie šios veilsės šunis galima rasti čia.
