Tądien kai į „Naminukų“ globą atkeliavo Vuksė, kaip tik „atsilaisvino“ vienas narvelis, ir taip jau susiklostė, kad išeinant iš „Naminukų“ buveinės išnešti šiukšlių, prie konteinerio atsirado ji, tuomet dar mažulytė, vos 1,5 mėn. apvaliažandė katytė bandanti betonine namo siena užlipti į dangų (?).
Vuksė nuo pat savo mažų dienų buvo beprotiškai graži, o kartu ir kietas riešutėlis su savo tvirta nuomone. Dabar jai maždaug 5-6 mėn., ir visiškai jaukia katyte jos nepavadintum, ji puikiai tvarkosi katinų kompanijoje, kartu su visais laukia žmogaus, garsiai pasisveikina, seka kiekvieną judesį, tačiau visada išlaiko anot jos reikiamą atstumą. Jei paglostyt- tai tik švelniai ir labai trumpai, antraip tas artumas ją pradeda gluminti, lyg bijotų pažint iki galo... Kiekviena katytė turi savo kalbą, su Vukse lengviausia "susišnekėti" žaidžiant, tada ji atsipalaiduoja, stumdo ridenamą kamuoliuką, gaudo už siūlo pririštą plunksnelę ir jaučia, kad ji su žmogumi gali būti ir draugai!
Vuksė jau paskiepyta ir sterilizuota. Per visą laiką praleistą "Naminukų" globoje ji sulaukė ne vieno svečio norėjusio padovanoti jai namus, bet, deja, nei vieno, kuris ryžtųsi ją prisijaukinti, todėl pažintis prasidėdavo ir baigdavosi taip ir nepalikus narvelio ribų, pasislėpus už kraiko dėžutės, baikščiai dėbčiojant tom didelėm, nuostabiom ir pasimetusiom akytėm. Bet Vuksė dar neprarado vilties tapti kažkam reikalinga, ji nori namų, šeimininko, žmogaus, tik nežino kaip tą išreikšti.
Jei galite Vuksei padovanoti namus (bute, kaime, ar sodyboj), skambinkite "Naminukams" 8 648 30077 (Vilnius) (jei negalime atsiliepti, parašykite žinutę).
