Ankstyvą rytą redakcija gavo susirūpinusios Žvirblių šeimos laišką:
„Sveiki, šiąnakt aptikome namuose štai tokį neregėto dydžio vabalą mutantą. Gal žinote, kas jis toks?“
Redakcijos duomenimis, tai gali būti sodininkų siaubu ir požeminiu augalų dalgiu vadinamas kurklys.
Papildyta 11.05 val. gamtininko Selemono Paltanavičiaus komentaru:
Jūsų atsiųstoje nuorodoje – kurklys, tiesiasparnių būriui priklausantis vabzdys. Jam
artimiausi žiogai ir svirpliai, bet ne vabalai.
Kurkliai gyvena dirvoje, minta yrančiomis augalų dalimis ir dažnai pažeidžia augalų šaknis. Kovoti su jais yra nelengva, tad jeigu žemės sklypas yra netoli ežero, upelio ar drėgnos pievos, kurkliai gali apkartinti daržininkų ar sodininkų gyvenimą.
Kurklys daugeliui yra nemalonus, nors iš tikro tai – tobulo gyvūno pavyzdys.
Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Vasarą prie savo urvelio angos jie pratisai kurkia, šis garsas girdimas net daugiau kaip už šimto metrų, o patiems vabzdžiams jis yra labai svarbi „informavimo“ priemonė.
Kurklys daugeliui yra nemalonus, nors iš tikro tai – tobulo gyvūno pavyzdys. Jo galimybės labai plačios (jis gerai juda po žeme, plaukia, skrenda), o sandara pritaikyta gyvenimui dirvoje – priekinės galūnės plačios, stiprios, su aštriomis išaugomis. Kadangi kurklys rausiasi po įvairias pūvančias atliekas, jo išskyros gali būti pavojingos, tad rankomis jo geriau neliesti, taip pat – neleisti gyvūnui pažeisti mūsų odos.
Kurklio skleidžiamas garsas – daugeliui girdėtas. Jo galite pasiklausyti „Wikipedia“ paskyroje.