Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Jolanta Rimšaitė paaiškino, kad tai – drugio sfinkso vikšras.
„Ir čia – ne geluonis , o „ragas“, skirtas priešams atbaidyti“, – šyptelėjo mokslininkė.
Ji užtikrino, kad vikšrai tikrai nepavojingi ir žmonių nepuola: „Nebent stipriau suėmus į delną galima lengvai įsidurti į kiek chitinizuotą rago galą.“
Nuotraukoje nematyti kai kurių detalių ir vikšro vaizdo iš šono, todėl sudėtinga tiksliai nustatyti jo rūšį, tačiau panašu, kad tai akiuotojo sfinkso vikšras.
J.Rimšaitė pasakojo, kad akiuotojo, tuopinio, liepinio sfinkso suaugėliai (drugiai) nesimaitina, o kitų rūšių turi straubliukus ir lanko žiedus.
„Vikšrai priklausomai nuo drugio rūšies turi tam tikrus mitybinius augalus, pavyzdžiui, akiuotasis sfinkso vikšras randamas ant gluosnių, ievų, slyvų, kriaušių. Rausvasis kamaninis sfinksas (vikšras) – po sausmedžio lapais ir pan.“ – kalbėjo J.Rimšaitė.
Lietuvoje gyvena 18 rūšių sfinksai.
