Trys Buožgalviai nekenčia stacionaro: reikalinga globa ir parama

Katinėliai atkeliavo iš Algirdo g., moters, kuri jokių galimybių neturi auginti gyvūnų, jais rūpintis ir prižiūrėti. Tiesiog ultimatumas "visus paleisiu į gatvę penktadienį" neleido jų palikti mirčiai. Suaugę moters katinukai gal dar kažkaip išgyvens, neprapuls, bet mažyčiai - tuoj pat po ratais. Juolab, kad "Rainiuko" savanorė Gintarė prieš tai pas tą moterėlę vaikščiojo mėnesį ir gydė tuos mažylius nuo virusinių ligų. Katinėliai pasveiko.

 

Neturėjome kitos išeities kaip kad juos susirinkti į nežinią. Neturėdami nei paramos, nei vietos jiems gelbėti pasiprašėme į stacionarą (vėl į skolą). Atsakyta nebuvo. Tačiau patys suprantame, kad kasdien po 15 lt vien tik už vietą be maisto ir vaistų negalime mokėti. 

 

Čia reikalingi du dalykai - parama stacionarui, išlaikymui (vaistai nuo parazitų, maistas, kraikas) ir laikina globa iki padovanojimo.

(Siaubinga pagalvoti, kad keturios dienos stacionare - tai vienos katės sterilizacija!!! Tikrai neturime lėšų tokiai "prabangai").

 

Mažiukams maždaug 3,5 mėn. Visi sveiki, jau gavę vaistų nuo parazitų. Blogiausia, kad Buožgalviukai nesupranta, kas tas sausas maistas - mėgsta tik naminį maistą arba konservus. Na, dar visų rūšių sausiuko neišbandėme, tikimės, kad kažkuris (ir įtariame, ne pats pigiausias) patiks.

 

Buožgalviukai gyveno be didesnio dėmesio, todėl jo gavę mėgaujasi kiekviena akimirka. Nors įtariai, gal kiek baikštokai reaguoja, tačiau atsipalaiduoja, suprasdami, kad niekas pikto nelinki. O kokie jie juokingi! Viens už kitą smalsesni, tos didžiulės ausys tik kruta, galvos juda, visko jiems reikia. Ir žaismingi, energingi, dar visai vaikiški. Bet po to, ką jiems teko patirti, reikia duoti laiko apsiprasti ir atsiskleisti. 

 

Kalija - tai trispalvė melūnė. Reikalauja dėmesio, nori būti šalia žmogaus, greitai apsipranta prie naujos aplinkos ir žmonių. Gyvendama šeimoje, kur būtų mylima, taptų tikra drauge - gulinėtų ant sofos, o Jums prisėdus - ant kelių, miegotų tikriausiai tik šalia ir bendrautų kaip šuniukas. Švelni, spinduliuoja armonija ir gera nuotaika.

 

Katrė - rainai balta kuklybė. Rami, švelni, protinga ir mąsli. Jai reiktų kantresnio globėjo ar šeimininko, kuris neskubėtų reikalauti draugijos tuoj pat ir beatodairiško pasitikėjimo. Ji labiausiai sirgo, todėl dėl dažnų injekcijų kiek bijo prisilietimo. Jai reikia švelnumo ir padrąsinimo. Atsipalaidavusi ji taps murkli, bičiuliška ir miela. Jos žvilgsnis sako: "imk mane ant rankų, glostyk ir gailėk". Tokia ta mūsų Katrė.

 

Katulis - tikras kapitonas - visur pirmas, vadovauja sesėms, nesikuklina. Mylimas ir laimingas, užaugęs bus gražus, didžiulis, draugiškas ir ištikimas šeimininkui katinas. O kol kas jam reikalinga saugi ir rami globa, kur užsimirš viskas, kas buvo bloga ir džiugins nerūpestinga vaikystė. Nors vaidina Katulis drąsų, pasitikintį savimi "jaunuolį", iš tikrųjų mažas dar visai - žiopliukas nelaimingas.

 

Padėkite mums juos pažinti. Kol jie narve klykia visa gerkle iš sielvarto negalėdami normaliai judėti, žaisti, atsipalaiduoti, negalime nieko apie juos pasakyti. Skubiai ieškome visiems globos (galima globoti vieną, du arba visus tris). Ankštame narve jie siaubingai jaučiasi - valgo išsigandę, jaučiasi priklausomi, nes jau nebevisai leliukai - supranta, kad užrakinti, sugauti. Dar pasėdėję sulaukės be bendravimo, visko pradės bijot. Negerai jiems stacionare, labai negerai. O atskirti į kelis narvus - dar blogiau.  

 

Labai prašome pagalbos - laikinos globos ir paramos stacionarui apmokėti, mažylius išlaikyti (jie tik konservukus valgo!). 

 

Ačiū labai.