Natalija Kurdiukova/ LGGD Vilniaus skyriaus savanorė
Ateina laikas, kai mūsų mylimi keturkojai sensta. Apie 7–8 gyvenimo metus šuo įžengia į taip vadinamąjį trečiąjį amžių. Sulaukę tokio amžiaus, jie dar linksmi ir žaismingi, todėl šeimininkai nenoriai pripažįsta faktą, kad šunį jau reikėtų vadinti pagyvenusiu. Pamažu keičiasi gyvūno elgesys: sumažėja domėjimasis aplinka, sutrinka apetitas, o didžiąją laiko dalį jis praleidžia miegodamas. Taip atsitinka dėl to, kad šuniui senstant smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie ir lemia tokį šunų elgesį kaip ilgiau trunkantis miegas, sumažėjęs aktyvumas, o kartais ir atsiradęs agresyvumas.
Jau minėjau, kad šuo peržengia senatvės slenkstį apie 7 gyvenimo metus, bet šis žingsnis kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo veislės, dydžio, svorio, mitybos ir, be abejo, genetikos. Šunys sensta skirtingai. Mažų veislių šuniukus bei mišrūnus senatvė aplanko šiek tiek vėliau. Net iki 12 metų gali nesimatyti jų senėjimo požymių. Didžiųjų veislių, sunkūs, masyvūs šunys (senbernarai, mastinai) gyvena trumpiau. Jau 8–9 metų jie gali būti pražilę ir tingūs. Bet, žinoma, gyvenimo trukmė priklauso ir nuo individualių organizmo savybių, sveikatos, temperamento ir priežiūros. Taigi mažų šunų, sulaukusių 6–8 metų, bei didelių, kuriems suėjo 4–6 metai, savininkai jau turėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl augintinių priežiūros.
Ne paslaptis, jog mažų veislių šuneliai ilgesnį laiką išlieka gyvybingi ir ilgiau gyvena, nei didelių veislių atstovai. Kad palengvintume augintinio senatvę bei užtikrintume jam visavertį gyvenimą, turime suprasti, kodėl pagyvenusių ir jaunų šunų priežiūra gerokai skiriasi.
Visada yra sunku apsispręsti dėl tolesnio seno šuniuko likimo. Kaip ir žmogus, taip ir šuo nori gyventi. Išimtis gali būti, jeigu senas šunelis serga nepagydoma liga ir labai kankinasi, tik tokiu atveju seną šunelį reikia humaniškai užmigdyti. Tačiau jeigu senas šunelis jaučiasi pakankamai gerai ir parodo norą gyventi, neatimkite iš jo to noro. Padarykite viską, kas jūsų valioje, kad senas šuniukas pajustų meilę ir rūpestį. Svarbiausia, jūsų senas draugas turi likti šeimoje iki paskutinio savo atodūsio. Jis turi pajusti, kad jūsų šeimoje jis yra reikalingas ir mylimas. Jokiais būdais negalima atsikratyti seno šuniuko, išvaryti į lauką, nukankinti arba užmigdyti, jeigu šunelis yra energingas, arba atiduoti į gyvūnų sanitarinę tarnybą UAB „Grinda“. Reikia įsidėmėti tokį dalyką, kad šitoje įstaigoje senučiukais niekas nesirūpina. Taip pat reikia nepamiršti, kad senatvė ateina ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
Patarimai žmonėms
Suteikite senstančiam šuniui norą ir galimybę toliau gyventi. Noriu duoti keletą patarimų žmonėms, kurie nedrįsta paimti seno šuniuko iš prieglaudos ir bijo, kad gali su juo nesusitvarkyti.
1. Pakitęs elgesys
Senų šunų elgsena taip pat gali keistis. Neskyrus laiko ir dėmesio šuniui šiuo periodu, nemažai šunų „suserga“ senatvine depresija, pasidaro apatiški, abejingi aplinkai ir savo šeimininkams, nejaučia malonumo, kai juos glosto, neretai suagresyvėja, vėliau pradeda nei iš šio, nei iš to loti ar kaukti, ypač naktimis, ir teršti namuose. Taip pat primiršta dresūrą bei gero elgesio taisykles. Todėl nepykite, jeigu ne iškart išgirsta komandą, neiškenčia neišvesti į lauką arba užsimiršę pačiumpa kokį nors draudžiamą daiktą.
Senatvėje jie nori kuo daugiau šeimininko dėmesio bei švelnumo. To nusipelnė, nes daugelį metų buvo ištikimiausi mūsų draugai.
2. Pakeiskite racioną!
Vyresnių šunų medžiagų apykaita yra lėtesnė, maistas sunkiau pasisavinimas. Todėl jie turėtų gauti tik vertingą, lengvai virškinamą pašarą, tai apsaugotų nuo nutukimo bei įvairių virškinamojo trakto ligų. Maitinti šunį reikėtų tik po pasivaikščiojimo, dažniau bei mažesnėmis porcijomis (ne kartą, o keturiskart per parą). Po valgio šuo turi pailsėti. Geriausia rinktis profesionalų pagyvenusiems šunims skirtą sausą ėdalą. Jame daug vertingų priedų, kurių šuo negaus ėsdamas naminį maistą. Pavyzdžiui, vitaminai bei mineralai, ypač vitaminas E ir selenas, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų – stabdo senatvės procesus. Chodroitinas bei gliukozaminas – aminorūgštys, padedančios apsaugoti bei atstatančios sąnarių kremzles ir lėtinančios osteoartrozę. Mažesnis fosforo kiekis padeda išvengti inkstų funkcijų sutrikimų. Sauso ėdalo granulės apvalo dantis ir neleidžia vystytis periodontitui.
O jeigu šunims dingsta apetitas, tuomet galima pasiūlyti jiems konservuotą maistą – jis yra kvapnesnis ir skanesnis. Nereikia duoti šuniui košių, geriau tiktų žalia ir virta mėsa, varškė, galima įdėti šiek tiek žalių tarkuotų daržovių, džiūvėsių, grūdų dribsnių. Tokį racioną reikia papildyti vitaminais ir mineraliniais priedais.
3. Tinkamas fizinis krūvis
Vienas pagrindinių senėjimo požymių – mažesnis aktyvumas. Šuo tingiai eina į lauką, nebenori energingai žaisti, ilgiau miega. Dažnai šeimininkai klysta: augintinis nenori bėgioti lauke, tad ir nereikia! Ir šuo tūno per dienas namuose. Dėl sumažėjusio fizinio krūvio bei sulėtėjusios medžiagų apykaitos pradeda trūkti jėgų. Be abejo, pagyvenęs šuo nepakelia tokių krūvių, kokius įveikdavo jaunystėje, tačiau buvimas gryname ore būtinas. Tai gerina širdies, plaučių darbą, aktyvina organizmo imuninę sistemą. Todėl krosus arba bėgimą paskui dviratį reikėtų pakeisti ramiais pasivaikčiojimais, leisti šuniui pailsėti ir judėti tiek, kiek nori ir gali. Nereikėtų ilgai būti lauke, kai drėgna ir vėjuota. Atsargiau su maudynėmis – vyresni šunys greičiau peršala. Tačiau, kai oras geras ir šilta, vaikštinėkite lauke kuo ilgiau. Pagrindinė taisyklė – neverskite šuns lakstyti ar šokinėti. Jeigu greit pavargsta, išveskite jį dažniau, vaikštinėkite trumpiau. Pasivaikščiojimai neturi būti tolimi ir ilgi. Nepatariama imti seno šuns į ilgas keliones automobiliu.
Užsitupėję namie, nebūnantys gryname ore šunys sensta daug greičiau. Jų imunitetas silpsta, dažniau kimba ligos. Nors šuo su pablogėjusia klausa ar regėjimu orientuojasi erdvėje geriau, nei tokios pat būsenos žmogus, bet jam reikalinga jūsų pagalba. Taip pat nepamirškite, kad senukas prasčiau mato bei girdi, lėčiau reaguoja į komandas, todėl reikėtų būti atsargesniems ten, kur daug mašinų, kitų šunų arba žmonių. Būkite atidus vaikščiodamas su senu šunimi – nepažįstamoje vietoje visada prisekite pavadėlį.
Kartais šuo nenori judėti dėl maudžiančių sąnarių, besivystančios osteochondrozės arba osteoartritinių procesų. Skausmai paūmėja keičiantis arba stojus drėgniems orams. Veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamų vaistų, malšinančių senatvinius skausmus bei uždegimus, todėl neverskite šuns kentėti.
4. Galimos ligos
Dažniausios pagyvenusius šunis kamuojančios ligos – sąnarių negalavimai, navikai, širdies, kepenų, inkstų veiklos sutrikimai, diabetas, dantų konkrementai bei periodontitas, gimdos bei prostatos negalavimai. Šias ligas skatina bei gydymą sunkina antsvoris. Pastebėta, kad nutukęs šuo trumpiau gyvena, didėja širdies apkrova. Pasidomėkite, koks turi būti optimalus jūsų šuns svoris. Jeigu yra 1–2 kg antsvoris, tai dar normalu (aišku, jeigu tai ne tojterjeras).
Pastebėjus bent vieną šių simptomų, reikėtų skubėti pas veterinarijos gydytoją: staigus svorio kritimas arba antsvoris, padidėjęs troškulys bei gausesnis šlapinimasis, pakitęs apetitas, viduriavimas bei vėmimas, kosulys, nemalonus kvapas iš nasrų.
Geriausia kartą per metus profilaktiškai su augintiniu apsilankyti veterinarijos gydykloje, tuomet lengviau diagnozuoti ankstyvosios stadijos susirgimus, lengviau padėti. Senstantis šuo tampa labiau imlus infekcinėms ligoms, todėl jį būtina kasmet vakcinuoti.
Norint kuo ilgiau išlaikyti šunį geros formos, būtina: įkurdinti jį šiltoj, ne kietoj, lengvai valomoj vietoj; pasirūpinti, kad jam netektų dažnai vaikščioti slidžiomis grindimis ir stačiais laiptais; suteikti pilnavertį maitinimą; apsaugoti nuo staigių permainų, streso; nepamiršti jį mankštinti fiziškai.
Seno šuns geriau nekirpkite trumpai, nes šilumos reguliavimas senatvėje sutrinka. Peršalimas ir perkaitimas gali papildomai apkrauti širdį ir kraujo sistemą.
Dažniau šukuokite seną šunį. Šukavimas veikia kaip odos masažas ir pagerina kraujotaką. Senas šuo nepakenčia vienatvės, ir labai gerai, jei namuose yra dar kitas šuo ar katinas.
Vagonėlių senučiukai prašosi namo
Nemažai senučiukų papuola į Vilniaus gyvūnų sanitarinę tarnybą UAB „Grinda“. Senučiukus grindos darbuotojai randa klaidžiojančius gatvėse arba patys žmones atneša savo senus augintinius be jokio gailesčio ir sąžinės. Ką gali pasiūlyti sanitarinė tarnyba seniems šuneliams? O gi nieko, tik šaltą ir nejaukų narvą. Šiuo metu Grindoje savo išsigelbėjimo laukia šie senučiukai: Nr.10, Nr. 26, Nr.29, Nr.125. Taip pat 2 senučiukai laukia savo namų SOS gyvūnuose, tai Aukselis ir Dorotė. Jie irgi buvę grindinukai.
Per dvejus metus, LGGD Vilniaus skyriaus savanoriai išgelbėjo iš grindos nemažai senučiukų. Anot jų, nesvarbu, ar senas, ar luošas gyvūnas, bet jis nori gyventi ir turi tokią teisę. Kas pasakė, kad senas šunelis, jeigu jis gerai jaučiasi, turi būti užmigdytas? Šituo klausimu LGGD VS savanoriai susitarėsu UAB „Grinda“, kad seni šuniukai būtų atiduodami į švelnių savanorių rankas. Šiuo metu „Gyvybės vagonėliuose“ glaudžiasi 7 senyvo amžiaus šuniukai ir vienas senukas turi laikiną globą. Nors savanoriai labai švelniai elgiasi su senyvo amžiaus senukais, rodo jiems savo meilę ir rūpestį, tačiau visi suprantame, kad senučiukai nusipelno geresnių gyvenimo sąlygų. Artėjant šventėms, LGGD VS savanoriai tiki ir laukia stebuklų. Stebuklų laukia ir visi vagonėlių gyventojai, ypač senyvo amžiaus šuniukai. Kiekvienas iš jų nori pajusti namų šilumą ir šeimininkų rūpestingas rankas. Kiekvienas iš jų nori parodyti savo meilę, ištikimybę būsimiems šeimininkams, nes labai nori gyventi.
Todėl LGGD Vilniaus skyriaus savanoriai prašo pagalbos ir kreipiasi į neabejingus ir gyvūnus mylinčius žmones. Gal kas gali pasiūlyti geresnes sąlygas vagonėlių senučiukams. Labai reikia laikinos globos mūsų senyvo amžiaus draugams.
Pristatau vagonėlių senučiukus. Visi seni šuneliai yra perimti iš sanitarinės tarnybos UAB „Grinda“.
Ardas – Gyvybės vagonėlių globotinis, buvęs grindinukas nr. 704, tik patekęs į „Grindą“ buvo pasmerktas sunaikinimui iš karto po 14 d., nes turi problemų su regėjimu ir yra garbingo amžiaus, apie 8 m. Neleidome, kad taip nutiktų, nes Ardas yra gyvybingas, meilus, dar tikrai nemažą energijos užtaisą turintis šunelis. Aplinkoje orientuojasi puikiai. Jis labai laukia žmonių, kurie pasiruošę suteikti jam jaukią ir ramią užuovėją senatvėje, o gal atsiras tokie, kurie neliks abejingi jo likimui. Jei tikrų namučių Ardas greit ir neras, jis sutinka būti laikinai globojamas švelnių, gerų žmogaus rankų. Vagonėliuose jam sunkoka gyventi – daug pašalinių garsų, daug žmonių, o jam reikia viską savo jautria nosyte užuosti, visur pabaksnoti, nes akelės nešviečia. Kadangi Ardas nemato, jam šmėruoja tik šešėliai, prie jo reiktų elgtis ramiai, nedaryti staigių judesių.
Draugužis – Gyvybės vagonėlių globotinis (nuo 2011-01-10) 6–7 m. amžiaus patinėlis Draugužis, buvęs grindinukas, ilgai laukęs bilieto į laisvę reg. nr grindoje 966. Kai Draugužio gyvenimą „Grindoje“ negailestingas laikas ir mirties tikimybė pradėjo statyti į rėmus, jį iš ten ištraukė laikina globėja, pas kurią jis gyveno apie du mėnesius.
Ji apie savo globotinį rašo: „Draugužis ypatingai ramus, paklusnus, draugiškas šuo. Maistui nėra išrankus, tik nelabai mėgsta sausą, ji reikėtų nebent su kažkuo maišyti. Jis yra toks šuo, kuriam reikia tikrai atsidavusio šeimininko, nori jo dėmesio. Pačioje pradžioje jis buvo labai nedrąsus, tarsi išsigandęs, bet dabar – labai žvalus“. Draugužis užsibuvo pas globėją, jam skirtas žmogus vis dar neateina, todėl laukti savojo šeimininko Draugužis atėjo į vagonėlius. Suraskite jį ir suteikit jam savo rūpestį, meilę ir švelnumą
Dona – taip pat vagonėlių globotinė, buvusi grindinukė kalytė, kurios reg. nr. buvo 182. 2011-02-17 d. ji buvo perimta iš „Grindos“ į Gyvybės vagonėlius. Dona – labai draugiška, nors ir patyrusi žmonių abejingumą, žiaurumą, jiems yra labai gera ir atlaidi. Jai apie 6–7 m. – pats gyvenimo vidurvasaris. Kalytė yra sterilizuota. Priglauskite ramią, mielą kalytę Doną, ji tikrai verta rūpestingų, mylinčių šeimininkų.
Šunelis Grafas – atvežtas iš namų ir paliktas „Grindoje“ kartu su dar viena kalyte. Jo mažajai, rudai sesutei Džulei, buvusiai grindinukei 412, pasisekė labiau, nes ji buvo paimta po 5 dienų. Grafas sėdėjo „Grindoje“ nuo kovo iki liepos mėnesio. Tai grindinukas Nr. 413. Keturis mėnesius šunelis kantriai laukė išėjimo iš „Grindos“. Tai ilgiausiai išbuvęs grindoje šunelis. Per tą laiką šunelis nesusirgo ir netapo agresyviu. Grafas labai mielas, draugiškas šunelis, ne pirmos jaunystės, bet dar visai žvalus, tikrai turi užtektinai jėgos vizginti uodegą ir laižyti rankas. Pastebėkite šitą meilų senuką ir padovanokite jam pačias gražiausias akimirkas jo galbūt jau nebeilgame gyvenime. Šunelis labai laukia geltonuosiuose vagonėliuose.
Foksas – taip pat buvęs grindinukas Nr.319. Šitam šuneliui pasisekė labiau, nes jis turi globėją. Foksas yra ramaus būdo ir geras šunelis. Jis niekada nekrečia išdaigų namuose: negraužia dubenėlių ar baldų kojų, ir netgi nebando prašytis į lovą. Moka gražiai eiti be pavadėlio ir nebėga toli. Foksas yra laimingas ir saugus tada, kai šalia yra žmogus. Jis labai laukia nuolatinio šeimininko.
Šansas – vagonėlių globotinis, buvęs grindinukas Nr. 533, kurio informaciniame lapuke ant narvo buvo parašyta, kad sugautas Vasarotojų g. Vilniuje ir kad jam apie 12 m., bet jau ne kartą buvo, kad „Grindos“ registracijos lapelių informacija nepasitvirtina: gal jis nesugautas, o persiritus jo amžiui į vyresnę pakopą, juo atsikratė patys šeimininkai, pamelavę, kad rado toje gatvėje, o ir amžiaus paklaida gali būti apie 3–4 m.
Vardas šuneliui duotas mūsų savanorių, nes kam kam, bet šiam ramiam senoliui tai, kad Vagonėliai jį perėmė iš „Grindos“ buvo tikrai stebuklas ir, ko gero, paskutinis šansas ramiai, saugiai nugyventi jam likimo skirtą laiką. Šansas – gyvas, saugus, dar pakankamai judrus mielas šunelis, labai laukiantis tų namų, kuriuose galėtų ramiai, sočiai sulaukti savo gyvenimo saulėlydžio. Jis labai laukia naujų, vienintelių ir paskutinių savo gyvenime šeimininkų, kuriems pasižada praskaidrinti laisvalaikį, palaižyti skruostą ir atsidėkoti už meilę. Šansas tinka pagyvenusiam žmogui, kuris jau neturi noro ir galimybių lakstyti laukais su jaunu, energingu augintiniu. Ateikit susipažinti su Šansu į Vagonėlius – neapsiriksite.
Tomis – irgi buvęs grindinukas Nr. 833. Tomis nedidelio ūgio senučiukas, Vagonėlyje labai liūdi. Jam yra apie 8–9 metus. Porą mėnesių šunelį glaudė viena savanorė, tačiau pasikeitus aplinkybėms, Tomis buvo grąžintas į Vagonėlį.
Baltukas yra labai geras ir draugiškas šunelis, mielas senučiukas. Jis yra aklas, tačiau lauke elgiasi gerai, gražiai eina su pavadėliu. Vagonėlių savanoriai kartais senuką Tomį į lauką neša ant rankų ir bando viską daryti, kad pagerintų jam gyvenimą. Tačiau visi mes suprantame, kad senyvo amžiaus šuneliams reikia namų šilumos.
Labai prašome gerų žmonių pagalbos. Atsiliepkite, nepabijokite ateiti į Vagonėlius L.Giros g. 131 ir susipažinti su mūsų Tomiu, Dona, Draugužiu ir kitais senučiukais. Gal senyvo amžiaus šuniukas taps ne tik jūsų globotiniu, bet ir nepamainomu draugu.
Dėl šunelių globos kreipkitės tel. 860650618.
Pabaigai noriu pasakyti tokius žodžius: „Gyvūnai sutverti tam, kad tarnautų žmogui. Tačiau tai nesuteikia teisės žmogui sukelti kančią gyvūnui ar žiauriai su juo elgtis. Žmogus privalo sumažinti gyvūno kančias, o ne atvirkščiai. Tie, kurie kankina gyvūnus tik dėl to, kad pastarieji yra jų valioje, yra bailiai. Dauguma žmonių galvoja, kad jų žiaurus elgesys su gyvūnais liks paslaptimi, nes gyvūnai nemoka kalbėti. Tačiau tai yra nuodėmė ir būtinai ateis atpildo valanda tiems, kurie žiauriai elgėsi su Dievo tvariniu". Šitus žodžius yra pasakęs E.Waitas. Nepamirškite jų!
