Tarp autobusų, kioskų prekeivių, pro šalį praeinančių keleivių, nuvejančių, paspiriančių, kąsnelį kitą numetančių, pagailinčių, pasibjaurinčių, besišaipančių, stoties darbininkų baltai nudažančių uodegą (suprask, pokštas, juk taip juokinga), sukiojasi katytė. Gražuolė, be galo meili, įspūdingo kailiuko savininkė. Rymo mažutė per dienas ten, liūdnu žvilgsniu į žmogų žiūri, švelnių prisilietimų prašo, susirango ant suolelio šalia, kad tik neliktų viena.
Iš kur ji ten atsirado? Kas žino. Išlaipino ją stotyje, tik štai bilietą tai pamiršo nupirkti... Kur jos bilietas? Nebėra. Ir naivu tikėtis, kad atras. Ryte patekėjus saulei, laikrodžiui paskelbus naujos dienos pradžią, ji vėl bus keleivė. Keleivė be bilieto. Vieniša keleivė be bilieto.
„Stotyje... ant suoliuko... liūdi vienišas praeivis Žiaurus skausmas atsispindi jo akyse Prieičiau... paguosčiau... tik ar jam to reikia? Gal... bet ir aš esu labai vieniša
Prisėdu šalia... žiūriu į užgesusias akis Tyliu... akimis klausiu: „gal galiu kuo padėt:" Ir jis tyli... tik skausmas akyse lyg paprašo: "Prašau... ar gali su manim pasėdėt?"
Aš prisėdu... laukiu... prisiglaudžiu švelniai prie jo Praeina valanda... gal dvi... Praeivis švelniai nusišypso Ir mes nesijaučiame vieniši
Jo lūpos šypsos... lyg skausmas iš akių pradingsta Jis... atsistoja... paglosto mano galvą ir eina tolyn Atsigręžęs man švelniai pamoja O lūpos tartum taria: "nepradink"
Aš laukiu... laukiu... jis sugrįžta! Ir šypsos Pravirkstu... laiminga! Šypsausi ir aš Mes kartu... mes kartu susikibę už rankų Įveiksim visas... visas negandas..."
Žinom, kad katytei niekas neatneš gyvenimo džiaugsmo įvynioto į rožinį popierėlį lyg saldainiuko, bet tikimės, kad kas nors padovanos laimingą bilietą į autobusą, kuriuo ji pasieks savo namus. Katytė jau sterilizuota ir šiuo metu yra vet. klinikos stacionare. Jeigu turite laimingą bilietą katytei, skambinkite: 860014377, VŠĮ Mažoji Liza (Vilnius)
