I dalis. Vakarai ir Rytai.
Ryte važiuojam į Stirlingą. Visą savaitę tarę, pagaliau sutarėm.
Jeigu ryte važiuojam, tai vakare anksti gulti. Jei vyras keliom valandom miego gyvas būti gali, tai man aštuonios valandos – tik kukli pradžia. Stebisi ans, kad aš kaip kokia meškutė - įsirausiu į lovą ir tiek jis mane per laisvadienius temato. Kai maistą užuodžiu, snukutį iš patalo truputį iškišu, o pavalgius iškart lendu atgal murkuot tarp sapnų beklaidžiodama.
Nu bet jeigu jau važiuosim, tai važiuosi. Ryte miego nebus, tai bent jau su vakaru pasiderėt ir nusiderėt kiek įmanoma daugiau reik.
Bet kur tau… Įsijungiau prieš miegą trumpam po Mohavės dykumą palakstyti, vieną ar dvi žaidimo misijas įveikti. Ir nepastebėjau, kaip vakaras naktim virto. Pasižiūrėjo vyras į mane, palingavo galva ir nusiuntė į lovą, pasakęs, kad ryte anksti kels. Ir visai rytui nerūpės, kaip man ten derėtis su vakaru sekėsi.
II dalis. Stirlingas.
Rytai kerštingi būna. Ir pikti. Ir pasalūniški. Ypač, kai su vakarais jiems susiderėti nepavyksta. Ir geografiniai, ir maniškiai, nuo žadintuvo priklausomi.
O šis ypač bjaurus buvo. Prasidėjo su aušra – pažadino po antklode prasiskverbus žvarba ir iš gerklės laisvėn ištrūkti bandantis kosulys. Nu bėgtų jis laisvėn ir pabėgtų – nelaikau gi, nereikalingas man. Bet ne. Stovi tarpdury, rėkauja, bet niekur nesitraukia. Su žvarba draugauja.
Ir tada ČIIIRKŠŠŠŠT! Žadintuvas skelbia rytą.
Vyras išrieda iš lovos ir mane žadina. O aš paniurzgu kažką, panašaus į meškos maurojimą, pareiškiu, kad sergu ir kad niekur nevažiuojam. Nu nevažiuojam tai nevažiuojam. Miegam toliau. Netrukus ir šildymą įjungia, tada žvarba atsitraukia, kosulį su savim pasiėmus.
Palaimingai dar kelias valandas sapnų pasaulyje praslampinėjus, prabundu. Ir saulė, kaip tyčia, pro langą vaiposi! Šilta, nei žvarbos, nei kosulio nebėra. Ir Stirlingo nebėra – išvažiavo autobusas be mūsų.
III dalis. Radau jūrą!
Vienas iš mane baisingai džiuginusių dalykų prieš persikraustymą į atšiaurų vėjų kraštą buvo tai, kad būsimi namai – netoli jūros. Artėjau po truputį jos link ir galiausiai priartėjau tiek, kad išėjus iš kiemo kaktomuša su ja susitrenkiu. Bet nedžiugina ana manęs. Ne tokia, kokia turi būti. Tyki ir nebanguota. Tik potvynius ir atoslūgius daryti moka, o va bangų – ne. Nebanguoja – tai ir ne jūra. Didelis ežeras, kur tolimiausio kranto nesimato.
Šiandien, kad Stirlingo nebuvo, tai bent jau prie jūros, ežeru apsimetančios, pasivaikščioti išėjom. Ta proga, kad lyg ir sirguliouoju, lyg ir skrandis nuo vakar kaprizingas, nutarėm trumputį pasiaikčiojimą – valanda, gal pora – padaryti.
Padarėm. Trumputį. Pasivaikščiojimą.
20 km. per pajūrio uolas, kurios apsimeta Slovakijos kalnais. Ir neblogai joms sekas! Paslaptis – takelius taip išraityti, kad pastoviai kiltų arba leistųsi. Siauri akmenų laiptukai pagal uolos sieną. Kur nors, iš brūzgynų ištekantis krioklys. Nedidukas, bet status šlaitas, kur nebežinia, kaip koją dėti, kad kūlverstuko žemyn nebūtų. Ir brūzgynai brūzgynėliai!
Šast – išlendi į golfo lauką. Arba avių ganyklą. Arba karvę ant uolos pakibusią randi. Ir supranti, kad ne Slovakijos kalnuose esi. Nors ne ką blogiau. Neskaitant to, kad kalnų nėra.
O tada randi JĄ – banguojančią ir į akmenis besidaužančią jūrą, kurios kateras žuvėdros nutūpusios. Ir pamiršti, kad kosulys kažkur, ties gerklės prieangiu, isterijas kelia, niekaip išsikraustyti nesugebėdamas. Ir žvarba atsitraukia toli toli. Netgi pastaruoju visas keliones gadinantis skaudulys kelyje santūriai aprimsta ir savo namuke keptuvių nebedaužo bei plaktuku į sieneles nebesidaužo. Tik bangos palaimingai į uolas lūžta.
Ne tos, didingos ir gaivališkos, visos teritorijos šeimininkės, kokias regėjau važiuodama Izraelio keliais palei viduržemio jūrą. Kuklios šitos. Karts nuo karto susigėsta, kad išdrįso banguoti ir sutrukdė jūrai ežeru apsimetinėti. Bet vis tiek – žiūri ir žinai, kad į jūrą žiūri.
__________
Po penkių valandų kelio pasiekėm vieną nykiausių kampelių Žemėje – Kingsbarns. Valandą palaukę autobuso, per 10 minučių grįžom į savo kaimą, kuris po minėtos nykumos panašėjo į didmiestį.
O dabar vėl meškute virtus pataluos voliuojuos su garajuončių puodeliu karšto balto vyno. Tolimesnės misijos Mohavej laukia vakaruos ir kerštas rytuos bandant ridentis iš lovos. Kas vakarą ir kas rytą.
