Ši kelionė buvo geriausių draugių susitikimas po ilgų metų nesimatymo, tad visi įspūdžiai labai subjektyviai nuspalvinti tiesiog mėgavimusi laiką leidžiant kartu po karšta Ispanijos saule. Nusileidus Ispanijoje, šio regiono rudeninins oras, drėgnas ir karštas, leido pirmas porą dienų (kol aklimatizavausi) vaikščioti visai ištinusiai. Na, bet kad jau tokios problemos, tai tų problemų kaip ir nebūta.
Katalonija
Draugė pasitiko mane Reus oro uoste, iš kur pajudėjome link paties Reus miestelio, esančio už 3km. Būtent iš čia yra kilęs žymusis Antoni Gaudi. Jei pasiseks lankytis birželį, galima pamatyti įspūdingus iš žmonių statomas „konstrukcijas“ vadinamus Castellers. Visai šalia Taragonnos miestelis su romėniškosios architektūros paveldu ir Costa Dorada paplūdimiai.Jeigu gerai susiplanuoji laiką, veikti, net ir tokiame mažame miestelyje tikrai yra ką.
Po poros dienų, greitai ir maloniai traukiniu atidardėjome iki antro pagal dydį Ispanijos miesto.
Daug apie Barseloną nerašysiu, nesinori kartoti banalių, klišėmis tapusių Barselonos apibūdinimų. Vieni Barseloną pamilsta iš pirmo žvilgsnio ir grįžta ten vėl, kiti, dėl itin kosmopolitiško veido ir multikultūriškumo negali jos pakęsti. Kiekvienam savo, kaip sakoma.
Kad Barseloną itin pamėgę turistai, rodo faktas, jog jų skaičius kasmet tris kartus viršija vietinių gyventojų skaičių. O taip yra neveltui, nes miestas garsėja architektūriniais šedevrais, puikiais paplūdimiais, švelniu klimatu ir istoriniais paminklais, tarp kurių net 8 į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą įrašyti objektai.
Kas man įsiminė labiausiai? Barselona tai Antonio Gaudi miestas ir tai akivaizdu. Akį glosto statiniai iš spalvotų vaikiškų kubelių, saldūs tortai, ar nėriniais puošti su neįtikėtinų formų kupolais, prisirpusius vaisius primenantys meno kūriniai.Gyvenamieji namai taip pat puošiami ryškiomis spalvomis ir įstabiais ornamentais. Iš pirmo žvilgsnio šis margumas atrodo kiek chaotiškas, tačiau visos spalvos ir formos subtiliai dera ir papildo vieni kitus.
Apstu siaurų skersgatvių, kur gausu įdomių aikščių, mažyčių krautuvėlių ir jaukių kavinukių. Katalonijos gyventojai draugiški ir mandagūs, visada padeda ištikus bėdai, o pietietiško temparamento visai nejusti.
Vienas akivaizdžiausių šio didmesčio elementų, tai eilės. Visur – tiek prie muziejų, tiek prie įžymesnių vietų. O kitas žymiai nemalonesnis aspektas, itin įgūdę kišenvagiai. Geriausias patarimas, tai visada būti budriems ir atsargiems.
Keliavome visur metro, labai patogu ir sąlyginai nebrangu, norint pamatyti įvairius miesto užkampius. Kas įdomesnio iš maisto? Aišku, visi vietiniai produktai turi kitokį, sodresnį ir įdomesnį skonį negu kad esame įpratę. Iš vietinių įmantrybių galima išvardinti populiariuosius tapas užkandžius (iš tiesų nieko ypatingo, bet labiausiai patiko žali kepti pipiriukai), paella (būtinai valgyti tik ten, kur valgo vietiniai, nes tik ten ji bus geriausia), tortilla de patatas (darėmės namuose, kiek rieboka, bet skanu), patatas bravas (kiek nuvylė...nes tai elementariai keptos bulvės), kaštonai ir churros (skanūs desertai) ir tt.
Ką veikti ir ką lankyti?
• Gaudi katedrą Sagrada Familia;
• Guelio parką;
• La Rambla gatvę, apie kurią Ispanų poetas Federico Garcia Lorca yra sakęs: „Tai vienintelė gatvė pasaulyje, kuri norėčiau, kad niekada nesibaigtų“.
• Pikaso muziejų;
• Fontanus;
• Triumfo arką;
• Agbar bokštą;
• Barselonos akvariumą;
• "Ispanų miestelį";
• Casa Mila;
• FK Barselona stadioną ir kt.
Andalūzija
Iš Katalonijos pajudėjome į Andalūziją, o konkrečiau - į Malagos miestą. Traukiniu važiuoti neapsimokėjo, tad rinkomės pigias oro linijas ir ne kiek nesigailėjome.
Malaga jaukus, gražus pietų Ispanijos kraštas. Antras pagal dydį Andalūzijos miestas. Jaukus centras, senamiestis. Malaga iš tikrųjų turi kuo didžiuotis – tai dailininko Pablo Picassso ir aktoriaus Antonio Banderas gimtinė. Čia gamintas saldus vynas XIX a buvo vienas populiariausių Europoje.
Ką veikti ir ką lankyti?
Visų pirma, mėgautis nuostabia atmosfera, gamta ir pietietiška kultūra.
Pačiame Malagos centre, verta pamatyti:
• Malagos Katedra (“Vienarankė ledi“);
• Rotušė;
• Parkas;
• Interaktyvus muziejus;
• Picasso namas ;
• Alcazabos tvirtovė- kalnas, nors ir gan varginantis ėjimas į viršų, pasakiški vaizdai atperka pastangas;
• Romėnų tvirtovės vieta. Iš dalies atkastas amfiteatras. Čia kiekvienais metais vyksta Flamenco festivalis;
Mieste pamatysite daug grafičių, kurie iš dalies gadina bendrą senamiesčio vaizdą, bet tuo pačiu suteikia tam tikrą atmosferą – netobulo ir neiščiustyto krašto, gyvenančio savo gyvenimą ir turinčio savo ritmą įspūdį.
Kitas labai svarbus dalykas, kuriuo būtina pasimėgauti Malagoje ir jos apylinkėse – nuostabi gamta. Tikrai verta, jeigu esate užkietėjęs uolų laipiotojas ir aštrių pojūčių mėgėjas, išsiruošti į žinomą El Caminito del Rey (Karalių takas) esančio tik už 60 km nuo Malagos. Vėlgi, jeigu neesate specialiai pasiruošę, be El Caminito del Rey tikrai verta EL Chorro, Aldrares, Alora kaimelius ir vietoves apvažiuoti automobiliu, pasigrožėti uolomis ir turkio skaidrumo ežerais. Vienareikšmiškai, Ispanija turi kuo nustebinti ir pamaloninti.
Apibendrinant
Maistui stengemės neišlaidauti ir gaminti jį namie, tad dažniausiai šios kelionės metu mus lydėjo vienas itin paprastas receptas. Jam reikės: spaghetti makaronų, nata (grietinėlė),pievagrybių, svogūno, druskos ir pipirų. Pastaruosius ingriedientus pakepiname, o makaronus išverdame. Valgome pasigardžiuodami!
Kelionės biudžetas: pigių oro linijų bilietai (o jų buvo visi penki vienam asmeniui), skrendant su persedimais ir perkant iš anksto atsiejo kiek daugiau negu 150 eurų, maistas – gaminant namie ir nekeliant puotų, kainavo panašiai kaip Lietuvoje (neskaitant tų silpnumo valandėlių, kai norėjosi atsigerti kavos ir suvalgyti kruasaną senamiesčio kavinėje), nakvynės pas draugus nekainavo, traukinių bilietai ir viešojo transporto bilietai atsiejo iki 100 eurų ir aišku visos kitos smulkios išlaidos, kurių išvengti nepavyko, bet tam ir yra skirtos kelionės, tų mažų malonumų patenkinimui.
