Papasakokite ir jūs savo kelionės istoriją bei laimėkite puikių turizmo prekių įmonės „Lukla“ prizų! Konkurso sąlygos
Dalinamės Aliaus papasakota kelionės istorija!
Taigi, Varšuva. Iki šiol ji mums buvo kaip viena iš kliūčių, kurią tekdavo įveikti važiuojant prie šiltų jūrų. Marios šviesoforų, didžiuliai kamščiai ir noras kuo greičiau iš ten ištrūkti... Tačiau vieną gruodžio savaitgalį mums, regis, pavyko atrasti kitokią Varšuvą. Niekur neskubančią, šventiškai pasipuošusią, galinčią pasigirti nuostabiai jaukiu senamiesčiu ir puikiais muziejais. Bet apie viską iš pradžių.
Išvykstame
Atlikę šiokius tokius namų darbus, vėlų penktadienio vakarą (22:15 val.) Vilniaus autobusų stotyje įlipome į „Ecolines“ autobusą, važiuojantį maršrutu Ryga – Berlynas. Mano prognozėms, jog važiuosime apytuščiu autobusu, nebuvo lemta išsipildyti. Keista, bet tame dviejų aukštų monstre praktiškai nebuvo laisvų vietų. Na gerai, buvo. Gal kokios keturios. Jas visas mes ir užėmėme. Beje, pats autobusas maloniai nustebino: 220V rozetės po kiekviena sėdyne, visą parą veikiantis tualetas, bufetas pirmajame aukšte, pledai nakčiai, stiuardesė ir dar – nemokamas Wi-Fi! Mačiau, buvo ir tokių gudručių, kurie savo „laptopuose“ bandė net on-line filmus žiūrėti.
Ankstų šeštadienio rytą (05:10 val. Lenkijos laiku) išlipome Varšuvos centrinėje stotyje (Warszawa Centralna). Tą dieną buvome suplanavę aplankyti du „vaikiškus“ objektus: Zoologijos sodą ir Koperniko mokslų centrą. Žinojome, jog Zoologijos sodas vartus atveria tik 09:00 val., tad reikėjo kažkaip prastumti beveik keturias valandas. Pradžiai panirome į tunelių labirintą po stotimi ir gerą pusvalandį sugaišome ieškodami visą parą dirbančio „McDonald'o“ (t.y. nemokamo tualeto). Pasirodo, veltui. Ne, „McDonald'ą“ mes radome, bet, didžiai mūsų nuostabai, jame nebuvo tualeto. Planus prasikrapštyti akis teko atidėti, bet bent išgėrėme po puodelį rytinio kapučino... Kiek atsipūtę, patraukėme link pirmojo šios kelionės tikslo – Varšuvos metro.
#Metro
Artimiausią metro stotelę Centrum lengva pasiekti net pėsčiomis, nuo stoties iki jos – vos 700 m. Bilietus parduoda raudonas automatas, „kalbantis“ keliomis kalbomis ir priimantis bankines korteles. Tas pats bilietas galioja visame Varšuvos viešajame transporte. Kainos? Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja naujos. Beje, siūlau atkreipti dėmesį į savaitgalio bilietą grupei iki 5 žmonių. Toks dabar kainuoja 40 zlotų. Šiaip Varšuvos metro nėra kažkuo ypatingas, kol kas atidaryta tik viena linija, traukiniai kursuoja iš pietinės miesto dalies į šiaurinę (ir atgal). Bet kaip šiokią tokią atrakciją išbandyti verta. Mūsų vaikams, pirmą kart važiavusiems metro, visai patiko.
#Zoologijos sodas
Kiek pasimalę metro, nukulniavome link Varšuvos. Jau jo prieigose sutikome būrį voveraičių. Matyt – emigrančių. Varšuvos zoologijos sodas įkurtas beveik prieš šimtą metų – 1928 m. Skelbiama, kad šiuo metu 40 ha ploto parke laikoma virš 5000 gyvūnų. Teritorija išties didžiulė, žvėrių daugybė, tad gerokai nusikalėm, kol viską aplakstėm. Įspūdingi primatų ir dramblių paviljonai. Gal kiek keistai atrodė gruodžio vidury lauke besiganančios žirafos. Bet, matyt, ir čia kaltas klimato atšilimas... Žirafos žirafomis, bet labiausiai lenkai mus nustebino bilietų kainomis. Šeimyninis bilietas (2 suaugėliai + 2 vaikai) mums kainavo viso labo 28 zlotus, t.y. ~23 Lt.
#Koperniko mokslų centras
Po zoologijos sodo vos vilkome kojas, o mūsų dar laukė Koperniko mokslų centras-muziejus. Tiksliau sakant, mums teko jo palaukti... Net porą valandų. Eilėje, kad galėtume nusipirkti bilietus. Centras duris atvėrė 2010 metais, bet anšlagas ten nerealus iki šiol. Minios vaikų ir jų suvaikėjusių tėvelių blaškosi 22.000 m² erdvėje. Liečia, klauso, bando suprast, eksperimentuoja... Savotiškas rojus norintiems stačia galva pasinerti į mokslo paslaptis. Šeimyninis bilietas kainavo 66 zlotus. Fotografuoti ir filmuoti galima nemokamai (jei tik rasit laisvą akimirką ). Svarbu! Striukes, paltus ir pan. reikia palikti spintelėse, kurios rakinasi įmetus 2 zlotų monetą.
#Hostelis senamiestyje
Mokslas vargina. Eilinį kartą tuo įsitikinę vos pasiekėme senamiestyje įsikūrusį hostelį „Kanonia“. Už keturvietį kambarį be pusryčių sumokėjome 180 zlotų (~150 Lt). Jį buvome iš anksto rezervavę Booking.com tinklalapyje. Hostelyje radome bendro naudojimo virtuvėlę ir šaldytuvą, tad maistą gamintis galima ir patiems. Beje, arbata ir kava į nakvynės kainą įskaičiuota. Visai nebūtina mokėti papildomų 15 zlotų žmogui už kontinentinius pusryčius. Kiek atsipūtę hostelyje, jau visai sutemus, patraukėme grožėtis šventiškai papuoštu senamiesčiu. Marios girliandų, įvairiaspalvės projekcijos ant pastatų, įspūdinga Kalėdų eglė Rūmų aikštėje, LED'ais nutvieksta undinėlė Turgaus aikštėje... Tikrai gražu. Vakaro kulminacija tapo žygis į vieną didžiausių Lenkijos sostinės prekybos centrų „Arkadia“ – juk ne visi Kalėdų seneliai gyvena Laplandijoje. Štai tokia buvo ta mūsų pirmoji diena Varšuvoje. Grįžus į hostelį, vaikų varyt miegoti nereikėjo, lūžo iškart...
Antroji diena
Sekmadienis. Stebuklų diena taupantiems, nes pagrindiniai Varšuvos muziejai lankytojus įleidžia nemokamai. Tai mes žinojome dar planuodami kelionę, tad Karalių rūmų ir Varšuvos sukilimo muziejaus lankymą atidėjome būtent šiai dienai. Po savadarbių pusryčių atsisveikinome su hosteliu ir likus valandai iki Karalių rūmų atsidarymo, dar kartą apėjome mažytį Varšuvos senamiestį. Patikėkit, gražu ten ir dieną .
#Karalių rūmai
Kaip ir mūsų Valdovų rūmai, Varšuvos Karalių rūmai yra visiškai atstatyti. Tik yra vienas didelis „bet“. Lenkai tai padarė per 40 metų po rūmų sunaikinimo 1944 m. Tad autentikos ir eksponatų ten žymiai daugiau. Be prabangiai įrengtų menių ir istorinių vertybių, šiame muziejuje eksponuojama ir įspūdinga meno kūrinių kolekcija. Tik ten galima pamatyti du Rembranto paveikslus „The Girl in a Picture“ ir „Scholar at his Writing Table“. Sekmadieniais (nuo spalio 1 d. iki balandžio 31 d.) muziejus dirba 11:00-16:00 val., lankytojai įleidžiami nemokamai. Tiesa, į kasą vis tiek būtina užsukti, ten jums įteiks 0 PLN vertės bilietus. Fotografuoti ir filmuoti leidžiama (nemokamai).
#Varšuvos sukilimo muziejus
Iki soties prisispoksoję į Stanislovo Augusto laikų rakandus, neskubėdami patraukėme link paskutinio mūsų kelionės tikslo – Varšuvos sukilimo muziejaus. Šis muziejus skirtas 1944 metais vykusiam Varšuvos sukilimui. Įkurtas buvusioje tramvajų parko jėgainėje, minint 60-ąsias sukilimo metines. Muziejuje lankytojai tartum perkeliami į 1944 metus – viduje tvyro prietema, girdėti bombų sprogimai, skamba to laikotarpio muzika, rodoma dokumentika. Galima susipažinti su to meto ginkluote ir asmeniniais sukilėlių daiktais. Dalis ekspozicijos skirta holokausto žiaurumams įamžinti. Akį traukia virš salės kabanti bombonešio „Liberator B-24J“ kopija. Šis muziejus tikrai patiks visiems, besidomintiems Antrojo Pasaulinio karo istorija. Sekmadieniais muziejus dirba 10:00-18:00 val., lankytojai įleidžiami nemokamai. Fotografuoti ir filmuoti galima (nemokamai).
#Warszawa Centralna apylinkės
Gurgiantys pilvai mums priminė, kad istorija sotus nebūsi. Jau temstant patraukėme link prekybos centro „Zlote Tarasy“, esančio prie pat „Warszawa Centralna“ stoties. Ir vos nelikome „ant ledo“, nes tik vargais negalais radome laisvą staliuką kažkokiame italų restoranėlyje. Tą vakarą prekybcentris buvo virtęs tikru žmonių skruzdėlynu. Taip ir likome nesupratę, ar ten taip nuolat būna, ar kalėdinė karštinė lenkus iš namų išvarė. Sekmadieniais „Zlote Tarasy“ dirba iki 21:00 val., tad „prasiganę“ ten iki pat uždarymo, nupėdinome ieškoti savo autobuso. Nors į Lietuvą autobusas iš „Warszawa Centralna“ stoties išvyksta tik 21:40 val., jis mūsų jau laukė...
Vėl Lietuvoje
Praleidę naktį autobuse, ankstų pirmadienio rytą (07:25 val.) sėkmingai pasiekėme Vilnių. Štai tokia istorija su laiminga pabaiga. Tiesa, kojas po kelionės maudė dar tris dienas, bet ką tai reiškia palyginus su gausybe malonių įspūdžių. Viskas, prie Varšuvos jau galime dėti pliusiuką.
Alius Šukaitis
