Kai mano filmas buvo parodytas gamtos filmų festivalyje Vaasos mieste, Suomijoje, pradėjau ieškoti kitų tokio tipo renginių Europoje. Vieną radau Namiūre (Namur). Tai nedidukas miestukas Belgijoje, Valonijos regione, turintis apie 100 tūkstančių gyventojų. Įkurtas apie 907 metus, buvo valdomas daugelio įnoringų grafų. Pagrindinė kalba yra prancūzų, nors šnekama ir vokiškai, olandiškai. Jau aštuoniolika metų spalio mėnesį čia vyksta meno ir gamtos mylėtojų susitikimai. Namiūre pasijunti patekęs į viduramžių aplinką-rodos tuoj tuoj siaurose gatvelėse išvysi atriedant karietą su aristokratiškais keleiviais. Rudeninė šiluma ir spalvoti medžių vainikai kuria jaukią atmosferą pasivaikščiojimams. Miestas stovi dviejų upių (Sambre ir Meuse)sankrtoje. Vanduo skiria aukštutinę ir žemutinę dalis, taip pat senąjį Namiūrą ir truputį naujesnį, kuris taikosi prie viduramžiškos dvasios. Gyvenimas gana ramus, lėtas, ypač savaitgalį, kai bažnyčios varpas pakviečia pas save. Turgus , žinoma, rodo tikras šių vietų spalvas ir suburia bendravimui. Vyraujantys paukščiai yra žasys, išdidžiai ir drąsiai vaikštinėjančios upės pakrante, taip pat parkuose.
Miestas turi didžiulę citadelę – karinius įtvirtinimus, kuriuose karo metu galėjo tilpti iki aštuonių tūkstančių žmonių. Ji iškilusi aukštai virš miesto, vakarais apšviesta atrodo kraupokai ir vaiduokliškai. Gamtos fotografijos buvo eksponuojamos Namuro senamiestyje, bažnyčioje, kavinėse, taip pat pagrindinėje festivalio vietoje-kino komplekse Acinapolis. Patekus ten apimdavo jausmas lyg būtum pievose užmiestyje-visur daug augalų, smilgų, buvo ir nedidukės vandens kaskados. Fotografijos paryškintos halogeninių lempų apšvietimu. Filmai buvo dviejų kategorijų-trumpametražiniai (daugiausia apie 5 minučių) ir pilno metražo-apie 50 min. Festivalyje vyravo gamtos dokumentika, nufilmuota su polėkiu ir meile. Daugiausia pristatytų filmų autorių buvo iš prancūzakalbių šalių-Belgijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos, Suomijos ir Rusijos.
Rodyti trumpo metražo filmai išleisti atskiru DVD, kurį festivalio metu galima buvo įsigyti. Taip pat senesnių metų DVD, netgi visų renginių rinkinius mačiau prekyboje. Fojė taip pat pristatyti gamtos fotografijos albumai, rinkiniai. Netrūko ir pagalbinės įrangos medžiojant vaizdus laukinėje gamtoje-specialių maskuojančių palapinių, žiūronų, apsiaustų, įvairiausių stovų, ir žinoma fotoaparatų. Specialistai pertraukų tarp filmų peržiūrų dalino patarimus, buvo galima padiskutuoti rūpimais klausimais. Svečiams ,kaip visada, paskirtas vyno ir alaus kampelis.
Festivalis vyko spalio 12-21 dienomis. Keletas konferencijų apie gamtos filmų kūrimo istoriją, jaguarus ir Antarktidą, lapes ir augalus, Skandinavijos laukinę gamtą sukvietė daug prijaučiančių šioms temoms. Šiltokas rudeninis oras šaukė ir už festivalio ekspozicijų erdvės. Netingintys galėjo rinktis iš keleto nemokamų ekskursijų, taip sakant, užsiėmimų gamtoje Namiūro, Valonijos regiono apylinkėse, kurios gana kalvotos ir vaizdingos.
Atvykti galima lėktuvu į Charleroi oro uostą, toliau autobusu pasiekti miesto stotį ir traukinys apie 25 km jus nuveš į Namiūrą.
