Peržvelgus antraštes ir video anonsą, buvo galima tikėtis dar vienos romantinės istorijos: Prancūzija, skirtingų rasių žmonės, žvlgsniai peraugantys į nenumaldomą aistrą ir galbūt, išsiskyrimas. Tačiau šis filmas visai nepanašus į holivudinę meilės istoriją – pagrindine tema filme tampa imigracijos problemos. O po filmo išlieka mintys apie gyvenimo prasmę, nelegalų kasdienybę bei mokėjimą džiaugtis gyvenimu.
Filmas pradedamas sukuriant nejaukumą. Nelegalai Prancūzijoje, tarsi surinkti į kalėjimą, o greta jų – nuolat kylantys lėktuvai. Prieš susitikimą, su vienu iš nelegalų, mirgacijos savanorė primena kitai, kad būtina išlaikyti atstumą, ir jokiu būdu neduoti numerio, esą kitaip – ras miegančius vyrus palei savo namų duris. Kokie keliai atveda į migraciją žmogų, kuris svetimas čia ne tik teisiškai, bet ir savo rase, papročiais ir įpročiais? Tyli intriga, vedanti siužetą, subtilumas ir neištartos istorijos detalės prabyla per orinius sausainukus, sėkmės marškinėlius, kūno kalbą ir kitas detales.
Filmas perpina darbo rutiną ir prasmę. Štai, herojaus draugas, brazilas – arabas, mėgaujasi kasdienybe ir merginų dėmesiu, tačiau išties beveik niekas net nežino, kas jis. Baltiesiams pasai dar brangesni. Rafinuota prancūzaitė, negali užmigti be tablečių ir išties gydosi po patirto streso ilgametėje karjeroje. Elis pasakoja panirusi į darbą, jokio vaikino, neliko draugų… Norinti išmokti jausti ir nusiraminimui glostanti žirgus (ar ponius, skirtus vaikų atrakcijoms parkuose). Filme Paryžius pateikiamas ne kaip romantikos sostinė, o didmiestis, kur esi vienas iš milijonų. Miestas, kuriame persipinta istorijos, atrodančios visai skirtingai, bet išties esančios panašios. Filme žaidžiama subtiliomis detalėmis, nutylėjimais bei filmavimo planais. Vienas tokių – Senegalietis, augalotas vyriškis, įkūnijantys švelnumą raumeningame kūne žygiuoja priešais policijos žirgus. Žirgai – nusiraminimo simbolis filme, o policija – pavojus, kurio nelegalai turi vengti…
„Samba“ – tai filmas, primenantis draugystės ryšio svarbą. Mėgavimąsi smulkmenomis bei vertybes.
– Aš net nebežinau, koks mano vardas… Kas, jei pamiršiu kas esu ištikrųjų?
– Tuomet ištark „Samba“ ir visi manys, kad tu tiesiog nori šokti.
1.Rodytų mėgiamų filmų top 5-ukas: „Samba“, „Zils Marijos debesys“, „LT trumpai“, „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Ieškojimai“.
2. Trumpa motyvacija, kodėl turėčiau vykti į Veneciją:
Dar ne taip seniai, paklausta apie lankymąsi kino teatre, būčiau atsakiusi, kad verčiau tą pinigų sumą išleisiu gyvo garso koncertui ar spektakliui. O filmą žiūrėsiu kompiuteryje – esą nepaisant platesnio ekrano ir garso efektų, vertės tame nėra. Tačiau, jei kalbėsime apie autentišką (dar kitaip vadinamą nekomercinį kiną) – vertė yra, ir ne ką mažesnė, kaip koncertas ar paroda. Tai ne tik erdvė, atsipalaidavimas ir laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir kūrėjų įvertinimas. Tai istorijos, kurias galime nugyventi, iš kurių galime pasimokyti, kuriomis galime atliepti savyje kirbančius klausimus ir pasijausti mažiau vieniši. Filmu galime nusikelti į kitus gyvenimus, kai savą turime tik vieną…
Nuo paauglystės save jungiu su fotografija. Sustabdyti momentai, savos realybės kūrimas. Fotografija – turi daug bendrų sąlyčio taškų su kinu, tik kine kiek daugiau kadrų ir jie greitai sukasi. Tad stebint kiną man itin įdomūs ir filmavimo sprendimai: horizontalūs, o kartais – vertikalūs kadrai, rakursai, jų sujugimai, įvairios detalės. Šiuo metu studijuoju Meno vadybos magistrantūrą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Tikiu, kad jei nukeliaučiau į Venecijos kino festivalį, parsivežta patirtimi ne tik pasidalinčiau kinomanų (ir besidominčių) tarpe, bet galbūt įvesčiau ir vieną kitą tobulinantį pokytį Lietuvos kino kampelyje.
Veneciją mačiau, dusyk, abu skirtingą – turistinę ir prekybinę (o gal pilną imigrantų?). Taip pat girdėjau apie „siklinę“ Murano Veneciją. O dabar labai noriu į KINO Veneciją!
3. Jei būčiau komisijoje, atkreipčiau dėmesį į filmo nešamas žinutes, siužetines linijas, prasmę, kūrėjo patirtį, taip pat filmo išpildymą (vaizdiniais, jų pateikimu). Temos aktualumą šiandienai bei įtikinamumą.
