Gegužės 18-ąją dalyvavau Thomas’o Vinterberg’o režisuotoje „Medžioklėje“. Tokioje, kur vaikų darželio auklėtojas Lukas tampa medžiojamuoju tik dėl lakios vaizduotės auklėtinės kaltinimų nepadoriu elgesiu. Tokioje, kur miestelio kolektyvinė sąmonė susivienija tikėti nepagrįstais gandais ir nuteisti bei atstumti vieną savo narių.
Istorija nesukama begaliniuose biurokratijos ratuose – žaidžiama psichologiškai, lėtai, tik per Luko ir bendruomenės emocijas bei veiksmus; nors penkiametės gebėjimas (ne)suprasti išreikštų kaltinimų temą ir atrodo dirbtinai; kaip ir solidumo nesuteikia vietomis per greiti kadrų priartinimai. Įtaigumas pasiekiamas ramiu muzikiniu takeliu, o pačioje istorijoje – herojaus ramia, desperatišku gynimusi negrindžiama nekaltumo pozicija.
Filmas aktualus žmogiškumo paieškų ir vieno asmens išgyvenimo galimybėmis greta kitų, tema. Režisierius to netgi neprikiša – tiesiog provokuoja ir žaidžia gyvenimiškos medžioklės principais. Ir jau nežinau, ar niekas, iš sėdinčiųjų kartu tamsioje kino salėje, nenorėjo medžioti manęs.
Dalyvio anketa
1. „Pasakoje“ 2014-15 m. rodytų mėgstamų filmų top 5-ukas:* „Mamytė“ (rež. Xavier Dolan, 2014 m.)
* „Tūkstantį kartų labanakt“ (rež. Erik Poppe, 2013 m.)
* „Ida“ (rež. Pawel Pawlikowski, 2013 m.)
* „Šokantys arabai“ (rež. Eran Riklis, 2014 m.)
* „Didis grožis“ (rež. Paolo Sorrentino, 2013 m.)
2. Trumpa motyvacija, kodėl TU turėtum vykti į Veneciją:
Jei ne prieš porą metų atrastas kino vunderkindas Xavieras Dolanas, turbūt manęs dabar neskaitytumėt. Tai režisierius, dėl kurio besąlygiškai pamilau kiną, tapau nuolatine kino festivalių lankytoja, kartais recenzijų rašytoja, o ateityje, tikiuosi – ir filmų kūrėja. Studijuodama susidūriau su kino kūrimo menu, dalyvavau kūrybinėse dirbtuvėse užsienyje, savanoriavau mūsų šalyje vykstančiuose festivaliuose, tad dabar norėčiau išbandyti ir rimtesnes kino kritiko / žiuri nario pareigas, pamatyti, kaip rengiamas festivalis užsienyje. Tikiuosi ne tik atsakingai atstovauti Lietuvą, tačiau ir įgyti daugiau žinių bei kūrybinių įkvėpimų tiek iš festivalio, tiek iš žmonių – kuriančių, kritikuojančių, ar tiesiog žiūrinčių.
Todėl, kad kinas užaugino svajones ir tikslus, ir laikas juos pradėti pildyti.
3. Jei būčiau žiuri narys, filmo vertinimo kriterijai būtų…
Filmuose vertinu temos aktualumą ir įtaigumą, gerai ir įdomiai parašytą scenarijų, idėjos išpildymui parinktas kinematografines priemones. Tema turi būti paveiki žmonėms – kad pamačius filmą norėtųsi susimąstyti apie jo siunčiamą žinutę, norėtųsi pritarti arba atvirkščiai – prieštarauti. Geras filmas turi pasižymėti suprantamu, tačiau įdomiu scenarijumi. Ir visam tam įgyvendinti svarbu vizualinis bei garsinis pateikimas – operatoriaus darbas, montažas, muzikinis takelis, - kurie, perteikdami idėją, ir tampa visuma. Visuma, kuria žiūrovas turi patikėti.