„Aliejinė lempa“ (La lampe au beuree de yak) / Hu Wei / 2013
Keliaujantis fotografas įamžina nuošaliame Tibeto kaimelyje gyvenančias šeimas. Tai visas Oskarui nominuoto Hu Wei trumpametražio filmo siužetas. Nuobodu? Tikrai ne.
Neprofesionalūs aktoriai vaidina pagal iš anksto parašytą scenarijų, tačiau būtent žmonių autentiškumas ir kameros statiškumas (rodos, viską stebi pro fotografo kameros objektyvą) sukuria dokumentinio filmo atmosferą, kuri tik dar labiau įtikina. Besikeičiantys žmonės, jų dialogai ir vis naujos, kartais komiškos situacijos paliečia daugybę temų, o kartu penkiolikoje minučių įrėmina melancholišką globalizacijos ir Kinijos okupacijos paveikto Tibeto realybę. „Aliejinė lempa“ savo turiniu ir forma yra abstrakti ir neįprasta, tuo pačiu įsimintina ir hipnotizuojanti laiko tekmės ekranizacija.
1. „Pasakoje“ 2014-15 m. rodytų tavo mėgstamų filmų top 5-ukas:
Ida, Atkirtis (Whiplash), Aliejinė lempa (La lampe au beuree de yak), Vaikystė (Boyhood), Bugalu ir Grehemas (Boogaloo and Graham).
2. Trumpa motyvacija, kodėl TU turėtum vykti į Veneciją:
Nes tiek draugams, tiek namiškiams jau įgriso nuolatinės šnekos apie kiną.
Nes man tai būtų nerealus nuotykis, kuris leistų ne tik susipažinti su panašiais žmonėmis, pasisemti naujų žinių bei idėjų, bet ir tapti seniausio pasaulyje kino festivalio dalimi. Kiekvieno sinefilo svajonė!
Nes tikiu, kad patirtis, sukaupta dalyvaujant įvairiuose kino renginiuose, rašant recenzijas, leistų man pilnai atsiskleisti festivalio aplinkoje ir kartu, be abejo, tobulėti ir augti.
3. Jei būčiau žiuri narys, filmo vertinimo kriterijai būtų…
Pirmiausia remiesi savo pirminiais pojūčiais po peržiūros. Ar filmas įtaigus, tau pačiam aktualus? Be abejo, pamatinis kriterijus - įdomi ir originali idėja. Maloniai nustebinti žiūrovą būtina, jei siekiama sukurti ne tik gerą, bet ir išskirtinį, įsimenantį filmą. Ir visgi svarbiausia - idėjos išpildymas. Tai jis lemia tiek filmo kokybę, tiek jo paveikumą ar išliekamąją vertę.
