Nusprendėte apsilankyti muzikos festivalyje „Galapagai“? Pasiruoškite, kad jūsų automobilis gali būti apspardytas, agresyvūs tipeliai (liaudyje „marozais“ vadinami) jums grasins po to, kai į jūsų automobilį bei šalia esančias palapines svies kamuolį. Tuo metu organizatoriai sakys, kad dalyvių per daug, jog būtų pasirūpinta dviem panelėmis („kuo jūs išskirtinės“), apsaugos darbuotojai siuntinės vieni pas kitus – ne mūsų teritorija.
Trūko aiškumo
Į festivalį atvykome vėlai vakare, tad nebuvo aišku, kur Zaraso saloje vykstančio renginio teritorijoje yra automobilių stovėjimo aikštelė, renginio organizatoriai nei teritorijos plano, nei renginio programų neturėjo. Užrašas ant „infocentro“ būdelės skelbė: „programėlių turėsime vakare. O gal ir neturėsime“. Stipru.
Automobilį ir palapinę pasistatėme iš pirmo žvilgsnio patogioje ir saugioje vietoje – už keleto metrų apsaugos darbuotojo postas, šalia, panašu draugiški kaimynai. Ramu, galima eiti pašėlioti muzikos ritmu.
„Muzikos ritmas“ gan prastas, bet galima tai suprasti. Muzika – skonio reikalas, o ši grupė, matyt, tikrai kieno nors skonio, palauksime kitos, pagalvojome. Vėliau dar vienas šiek tiek prastos muzikos užsienio atlikėjų... Galiausiai – padoriai grojantis lietuvaitis didžėjus ir apsaugos darbuotojų raginimas eiti lauk iš koncerto teritorijos, nors muzika dar groja.
Kadangi buvome užsimaniusios išsimaudyti (juk saloje esame), iš koncerto teritorijos išėjome. Nė į vieną pliažą renginio teritorijoje, kur būtų žmonių, įeiti nebuvo galima – „žmonės ilsisi, čia trikdysite ramybę“. Tikrai? Dvi merginos, priešingai nei daugybė festivalio lankytojų, neapsvaigusios nuo alkoholio. Galiausiai buvo pasiūlyta eiti išsimaudyti prie tilto, kur vyksta kelio remonto ir aplinkos tvarkymo darbai. Ten, matyt, galima maudytis niekam netrukdant ir, matyt, nekeliant sunkumų organizatoriams – toje vietoje už dalyvių saugumą jie nebeatsako.
Daužomas automobilis
Nesimaudėme, grįžome prie automobilio. O ten – klaikiai apsvaigusi publika groja gitaromis ant automobilio stogo bei daužo rankomis šalia esantį (vietoje būgno). Automobilio signalizacija kaukia. Automobilis – mūsų. Paprašome nuo jo pasitraukti ir nebedaužyti. Penkias minutes taip ir vyksta. Vėliau – vėl automobilio naudojimas vietoje būgnų, šalia esant jo šeimininkei. Automobilį patraukiame, einame ieškoti, kad galėtų sudrausminti svetimo turto ir dalyvių noro pailsėti negerbiančius jaunuolius. Apsaugos darbuotojai siunčia nuo vieno posto prie kito – „ne mūsų teritorija“. Organizatorė, pagaliau iki jos šiaip taip patekus, atšauna „kas yra?“.
„Dėl dviejų merginų problemų negalime mesti savo pajėgumų. Kodėl turėtumėte būti išskirtinės? Nepatinka kaimynai, tai kraustykitės kitur. Palapinių statymas nemokamas, tai mes ir neįsipareigojame pasirūpinti“, – kalba rūpestingoji renginio organizatorė arogantišku tonu (citata nėra preciziškai tiksli, bet požiūrį atspindi labai tiksliai).
Ačiū, „organizatore“, einam savo problemų spręsti pačios.
Pabandžiusios sudrausminti į mūsų automobilį porą kartų nuspyrusį stipriai apsvaigusį vaikiną, susilaukiame grasinimų.
O prie automobilių ir palapinių jau spardomas kamuolys ir aplink mėtomas tualetinis popierius. Kamuolys atsitrenkia į aplinkinius automobilius, palapines, žmones. Visa tai matoma iš vieno apsaugos postų, bet gi ten viskas pastatyta nemokamai, tai turbūt todėl dalyvių saugumu rūpintis nereikia.
Pabandžiusios sudrausminti į mūsų automobilį porą kartų nuspyrusį stipriai apsvaigusį vaikiną, susilaukiame grasinimų. „Už tai, mažvaikės, sumokėsite. Verks ir jūsų mamos“, - tikina intelekto nesužaloto veido vaikinas, liaudyje tiksliausiai apibūdinamas „marozo“ terminu. Tiesa, renginio taisyklėse rašoma, kad apsvaigę, agresyvūs asmenys bus išvedami iš renginio teritorijos. Bet taisyklės čia negalioja niekam. Čia – „Galapagai“.
Galiausiai pavyksta pačioms surasti ten dirbusių apsaugos darbuotojų vadovą, kuris pažada palydėti prie mūsų palapinės ir padėti išvengti agresyvaus tipelio, kad galėtume susirinkti savo daiktus ir persikraustyt į kitą vietą. Pagalba menka ir nebedžiugina, bet bent tiek...
5.30 val. ryto. Susirenkame daiktus ir važiuojame namo. Ačiū, tokiu svetingumu ir rūpesčiu dalyvių saugumu negalime nesidžiaugti. Todėl niekada nebevyksime į „Galapagus“, nerekomenduojame ir jums.
