Pirmadienį vėlai vakare (apie pusę dvylikos) keliavome iš stoties 34-uoju autobusu link Visorių. Netoli Misionierių stotelės pamatėm gulintį žmogų: pusiau ant šaligatvio, pusiau ant važiuojamosios kelio dalies. Net per autobuso langus buvo matyti, jog žmogus tikrai neblaivus ir nesiorientuoja, kur yra.
Pamatėm gulintį žmogų: pusiau ant šaligatvio, pusiau ant važiuojamosios kelio dalies. Net per autobuso langus buvo matyti, jog žmogus neblaivus ir nesiorientuoja kur yra.
Jis buvo be atšvaitų, bet vairuotojas jį pastebėjo ir apvažiavo (vos nekliudydamas jo pirštų). Kadangi 34-asis autobusas važiuoja ne taip dažnai, prie Santariškių mūsų laukė mašina, turėjusi mus pasiimti.
Pareiga paskambinti BPC
Buvo naktis, todėl mes neišlipome pažiūrėti, kaip tas žmogus. Tuo labiau, jog mačiau daug praeivių aplink jį. Bet jaučiau pareigą paskambinti ir pranešti apie šį žmogų. Paskambinau (BPC pagalbos telefonu 112) ir viską papasakojau. Iš darbuotojos išgirdau tik nepatenkintą toną ir klausimą, kodėl mes ne prie jo?
Pasakiau, jog dabar tikrai neturime galimybės būti prie to žmogaus, bet nurodžiau tikslią jo buvimo vietą. Pikta operatorė mane sujungė su greitosios pagalbos darbuotoja. Mano nuostabai, ši ėmė ant manęs šaukti: kaip mes drįsom jiems paskambinti, jeigu pravažiavom tą žmogų. Atkirtau: „o autobusas mūsų tai nelauks.“
Ėmė ant manęs šaukti: kaip mes drįsom jiems paskambinti, jeigu pravažiavom tą žmogų.
Tuomet ji toliau mane peikė, kad iš tokių iškvietimų, kaip mano nėra jokios naudos. Nes, jiems nuvykus į vietą, teks ieškoti žmogaus ir jo gali nerasti. Keikė mane sakydama, kad, jeigu imuosi skambinti, tai privalau stovėti prie žmogaus ir laukti greitosios. Bent jau iš jos tono ir paskutinių žodžių supratau, jog greičiausiai nesiųs mašinos. O jeigu ir nusiuntė, tai siaubingai nepatenkinta. Ir davė man suprasti, jog kitą kartą geriau neskambinčiau.
Bent jau iš pokalbių telefonu supratau, kad nei policijoje nei greitojoje nėra jokios motyvacijos dirbti. Iš žmonių reikalauja daugiau, nei iš savęs. Suprantu, kad jie – ne paieškų tarnyba. Bet reikėtų suprasti ir tuos žmones, kurie atlieka pareigą pranešti apie žmogų.
Tai verčiau palikti žmogų gulintį ant kelio, jeigu negali šalia jo būti, negu pranešti profesionalams?
Galbūt ne visi gali stovėti prie to gulinčio žmogaus ir laukti, kol policija atvažiuos. Esu kvietusi policiją gulintiems žmonėms ne kartą ir kituose miestuose. Nė karto nebuvau šalia, bet niekuomet nebuvau aprėkta ir iškoliota. Man niekada nebuvo pasakyta, jog iš mano iškvietimo jokios naudos. Tai verčiau palikti žmogų gulintį ant kelio, jeigu negali šalia jo būti, negu pranešti profesionalams?
Komentuoja BPC Vilniaus skyriaus viršininkas Liutauras Šinkūnas:
Perklausiau minėto pokalbio įrašus (atvykus galime duoti ir Jums paklausyti, bei galbūt vertėtų atvykti pačiai skambinančiajai). BPC darbuotoja mandagiai paklausė privalomus klausimus (mandagiai ir tikrai normaliu tonu, be jokio nepasitenkinimo ar kažkokių emocijų). Išgirdusi informaciją pagal nustatytą tvarką sujungė skambinančiąją su Vilniaus GMPS dispečerine.
Dėl GMPS pokalbio tegu komentuoja šios įstaigos vadovai, tačiau iš pokalbio supratau, kad greitosios automobilis bus išsiųstas, kas ir buvo pasakyta skambinančiajai.
