Nuo seniausių laikų žmogus kovojo: iš pradžių su laukiniais žvėrimis, vėliau su kolonizatoriais (pavyzdžiui: aborigenai), o po keletos amžių ginklus ir kraujo praliejimą pakeitė demokratinės priemonės. Demokratija, mano supratimu, tai tam tikra terpė, kurioje piliečiai gali laisvai rinkti savo atstovus į valdžią, juos kritikuoti, bei, kas ne mažiau svarbu, laisvai rašyti, sakyti ir kitaip reikšti savo nuomonę nebijodami persekiojimo. Tačiau ne apie demokratiją ar jos bruožus bus šis mano rašinys, kurio centrinė figūra, be abejo, mano paties padaryta ir komentarais aprašinėta fotografija. Tikslas kiek kitoks: parodyti, kad naudojimasis turima laisve kritikuoti, kartais tampa toks parankus, kad neretai per tą kritikos žarstymą užmirštama susimąstyti ir apie savo paties trūkumus.
Kritikavimas, kurį puikiai iliustruoja nuotrauka, sukėlė mano įsiūtį. Iš pirmo žvilgsnio įdėja puiki – kviečiama prisijungti prie mitingo, kovoti už teisingumą, susigrąžinti pensijas. Tačiau, atidžiau pasižiūrėjus, akis bado begalė klaidų: atsišaukimo autoriai, matyt, nežino kuo skiriasi ,,gražinti‘‘, nuo ,,grąžinti‘‘ kada rašyti ,,automobilis‘‘, kada ,,mašina‘‘, o negebėjimas net taisyklingai sudėlioti žodžių sakinyje, vienareikšmiškai kelia elementaraus neraštingumo įspūdį. Net žodyje ,,pensininkas‘‘ praleista raidė.
Ką man, Lietuvos piliečiui, tai sako?
Kovingi beraščiai, negerbiantys nei savęs, nei savo gimtosios kalbos, manipuliuodami visuomenės nuomone, kviečia mus eiti į mitingą ir prieštarauti sau patiems.
Klaidos iš karto man priminė vieną patarlę: prieš rodydamas į mano dėmę, nusiplauk pirštą. Nežinau ir nesidomėjau, kas šio mitingo organizatoriai, tačiau akivaizdu, kad jie tuo savo nešvariu pirštu ne tik mojuoja mums po nosimis, tačiau ir bado į neretam piliečiui jautrią vietą (kad ir automobilių mokestis), prieš tai, galbūt, net nesusimąstydami kokią paslėptą žinutę jie siunčia eiliniam gyventojui. O žinutę aš supratau: kovingi beraščiai, negerbiantys nei savęs, nei savo gimtosios kalbos, manipuliuodami visuomenės nuomone, kviečia mus eiti į mitingą ir prieštarauti sau patiems (patys stojome į ES, o dabar esame kviečiami kovoti su tuo ką pasirinkome).
Tikrai tikiu, kad šiandien bus tų, kurie degančia širdimi rikiuosis prie Seimo rūmų vedami gerų norų ir vilčių, tačiau prastų ir neatsakingų vadų. Neretam piliečiui visiškai nesvarbu, kas ir kokiais argumentais remdamasis žarsto kritiką, nes svarbu ne argumentai, o pats žarstymo procesas ir jo spinduliuojama emocija užgožianti žarstytojų raštingumą ir kompetenciją. Tikrai baugu įsivaizduoti, kas būtų jei valdžia atitektų tiems, kurie, net atsišaukimo nemoka parašyti be klaidų...
Nesu prieš mitingus, nesu už dabartinę valdžią, tačiau TIKRAI esu už intelektualius, sąmoningus ir aiškią viziją turinčius tautos šauklius, kurie jaučia atsakomybę už tai, ką ir kaip sako savo piliečiams, nes būtent nuo atsišaukimų ir prasideda revoliucijos.
