Vasario 21-24 dieną parodų rūmuose „Litexpo“ jau tryliktus metus iš eilės vykstanti knygų mugė kaip ir kas met susilaukia begalės lankytojų. Čia autoriai pristato naujas knygas, pasakoja apie senas, supažindina su įvairių laikų literatūra. Gausybės lankytojų laukta konferencija su Antanu Šileika sudomino ne vieną. Garsus Kanados prozininkas pristatė iš anglų į lietuvių kalbą išverstą knygą „Pogrindis“.
Konferenciją pradėjo politikas, visuomenės veikėjas bei akademikas Leonidas Donskis. Jis pristatė Antaną Šileiką, pasakojo apie jo nuopelnus.Šis autorius mažiau girdimas Lietuvoje, tačiau labai garsus Kanadoje. Romanas „Bronzinė moteris“ įtrauktas į visų laikų geriausių Kandos knygų 100-uką. „Į vakariečių rankas 2011 metais pasiekęs kūrinys “Pogrindis„, tai nepaprasto jautrumo kūrinys, atspindintis istorines figūras, Europos ir Lietuvos tragediją pokario metu. “- pasakojo L. Donskis.
Pats autorius pasakojimą apie savo knygą pradėjo trumpu jos atpasakojimu. Ši knyga apie šalį, kurią vakarai atsisakė traktuoti, apie žmones, netekusius vilities išgyventi ir būti laisviems. Šie atsisako priimti laimę ir bėgti, jie kovoja, nors žino kad mirs. Knygoje pasakojama apie asmenybes, kurias istorija nubloškia, niekas apie jų auką galėjo ir nesužinoti.
Vytauto Didžiojo universiteto docentei D. Kuizinienei paklausus, kaip rašytojui kilo idėja parašyti būtent tokią knygą, šis atsakė, jog bandė rašyti apie daugybę dalykų: holokaustą, karą, tačiau nepavyko. Kai tik pradėjo skaityti apie lietuvių partizanus, jis pajuto, kada čia jo „kabliukas“. Jis norėjo apie tai papasakoti visam pasauliui, kadangi dalykai, kurie mums atrodo savaime suprantami, jiems yra naujiena. Autorius nuo pat savo idėjos įgyvendinimo pradžios tikėjo, jog kitataučiui bus įdomi lietuvių rezistencijos problema.
D. Kuzinienė bei L. Donskis pasakojo, jog šios knygos personažai spalvingi- kiekvienas perteikia tam tikrą gyvenimo pasirinkimą. Jiems įdomiausia pasirodė tai, kad nepaisant fakto, jog žmonės neteko visko, kas jiems brangiausia, šie išsaugojo geismą bei aistrą gyventi. Romane atskelidžiamos intrigų, meilės, kančios pokario metu temos. Reikia išguiti iš savęs bet kokį prisirišimą, neleisti, kad užvaldytų jausmai. „jei prieše matai jo motiną, tai kaip tu jį nušausi?“- šmaikštavo A. Šileika.
D. Kuizinienė uždavė rašytojui klausimą, kodėl jis jau būdamas Kanados pilietis vis dar domisi Lietuvos istorija. Atsakymas buvo paprastas- Lietuva jam primena vaikystę, giminaičius ir žinoma, tėvus. Jis iš vaikystės prisimena, kaip jo šeima buvo vadinama atvykusia iš neegzistuojančios vietos, kadangi Lietuvos tuo metu net nebuvo žemėlapyje.
Tai triumfo, bet kartu ir melancholiškas kūrinys, atspindintis lietuvių kančią, o kartu išaukštinantis valstybę, kuri nebuvo palaužta. Autorius filosofavo, kad ši knyga yra ne tik apie pokario laikus, bet ir apie dabartį. Juk panašūs dalykai vyksta ir dabar- išskiriamos šeimos, žmonės aukoja savo gyvenimą vardan visuotinės naudos.
Konferencija buvo baigta dėkojant A. Šileikai, kad jis ne tik Kanados, bet kartu ir Lietuvos autorius, palaikantis ir skleidžiantis lietuvišką istoriją ne tik iš mokslinės, bet ir žmogiškosios, meninės pusės.
