Lapkričio 16 dieną, šeštadienį nepraleidau progos sudalyvauti Vilniuje vykusiame „Atikos“ paskutinio albumo pristatyme „Dešimt metų vienatvės“, kuris tuo pačiu yra vienas iš 30-ies atsisveikinimo turo koncertų. Po koncerto pavyko pakalbinti ir grupės lyderį Darių Žvirblį.
Trumpai apie „Atiką“
Gerbėjams grupė „Atika“ turbūt labiausiai asocijuojasi su daina „Tu esi (Ir šito gana)“, taip pat įsimintinais dainų žodžiais: kartais griebiančiais už širdies, kartais sukeliančiais šypseną dėl savo ironijos, bet visuomet priverčiančiais susimąstyti.
Oficialiai grupė „Atika“ yra lietuvių roko muzikos grupė, įsikūrusi dar 1996 metais. Šis kolektyvas 2000 m. pelnė dvi pagrindines nominacijas respublikiniame studentiškos dainos konkurse Šiauliuose. 2002-aisiais tapo geriausia krikščioniška muzikos grupe Lietuvoje. 2004 m. ir 2005 m. kolektyvas nugalėjo ne viename respublikiniame dainuojamosios poezijos konkurse bei tapo „Undinėlių dainos“ laureatais.
Grupės lyderis Darius Žvirblis, paklaustas, kas jam yra „Atika“, atsako, kad tai idėja, pradėjusi gyvuoti be didelių jo pastangų: tiesiog susibūrus viena muzikine kryptimi žvelgiantiems žmonėms, norintiems kurti ir groti gyvą muziką. Kadangi „Atikos“ spalvingos istorijos pabaiga jau čia pat, Darius pamini, jog tikisi, kad ši idėja vis dar gyvuos žmonių mintyse, net grupei išsiskyrus.
Paklausus, kaip „Atika“ išgarsėjo, Darius prisipažino, kad nelaiko „Atikos“ populiaria grupe, nors žiūrovai ir žino daugumos dainų žodžius bei koncertuose dainuoja drauge. Jo nuomone, yra tik tam tikras jų gerbėjų ratas, tačiau jam to užtenka, atvirkščiai, didesnio populiarumo Darius net nenorėtų.
Šiandien jums koncertuos visiškai nauja grupė
„Šiandien jums koncertuos visiškai nauja grupė, dar be pavadinimo, kuri gros „Atikos“ „cover‘ius“. „Atikos“ nebėra“ – tokiais žodžiais koncertą šeštadienio vakarą Vilniaus bare „Route 66“ pradėjo grupės „Atika“ lyderis – Darius Žvirblis. Į sceną jis užlipo kartu su gerbėjams puikiai pažįstamu Michailu Denisenko, grojusiu perkusiniais instrumentais, o taip pat ir naujais veidais – Kostu Radlinsku (bosine gitara grojusiu grupėje „Airija“) bei Sauliumi Kuzma (jaunu muzikantu-instrumentalistu, dažnai talkinančiu „Sadūnams“). Andrius Čaplikas – profesionalus garso operatorius, dirbantis su tokiais atlikėjais ir grupėmis kaip „Arbata“ ir „Liūdni slibinai“, koncerto metu rūpinosi garsu.
Šio renginio metu buvo pristatytas rinktinių dainų albumas – „Dešimt Metų Vienatvės“. Simbolinis jo pavadinimas išduoda, kad turėsime progą išgirsti kūrinius, kurie plačiajai publikai dar niekuomet nebuvo pateikti įvertinti – visus tuos metus buvo vieniši. Albume sugulė ir kūriniai, jau tapę hitais, tokie kaip „Tu esi (Ir šito gana)“, ir kitos dainos – niekuomet nepublikuotos, arba negirdėtos jų versijos. Pasak Dariaus, šis albumas kaip istorinis dokumentas ir paskutinis taškas „Atikos“ gyvavimo etape, surinktas peržvelgus senus grupės archyvus.
Muzika „iš arti“
Tą vakarą bare „Route 66“ visi staliukai buvo užimti. Grupei pasirodžius ant scenos, iškart buvo galima pastebėti, kad žmonės čia ne „šiaip sau alaus atsigerti“ susirinko, o būtent „Atikos“ paklausyti – vos muzikantams pasirodžius ant scenos, publika juos pasitiko plojimais. Darius Žvirblis ir jo naujos grupės nariai savo gerbėjams koncerto metu žadėjo jaukią, kamerinę atmosferą. Toks atlikimas virpino širdį ir visus gerbėjus privertė dainuoti kartu. Žiūrovai, neradę vietos prie staliukų, tiesiog susėdo šalia scenos ant grindų ir mėgavosi muzika „iš arti“.
Koncertas susidėjo iš dviejų dalių: pirmojoje, buvo galima išgirsti kūrinius iš ką tik išleisto albumo, o po pertraukėlės ir populiariausius grupės hitus. Pertraukėlės metu buvo galima įsigyti ir naująjį kompaktinį albumą, kurio kaina 20 litų, o albume sugulę dešimt kūrinių: „Ji Pabučiuos“, versija, kurioje skamba styginiai instrumentai ir vaikų choras. Taip pat keturi kūriniai įrašyti albumui „Himnai Ir Vėliavos“, tačiau į jį neįtraukti: „Gana (Japių ir Hipių)“ bei „Laimė Argentinoj“ radijo versijos, kurios radikaliai skiriasi nuo ankstesniame albume pasirodžiusiųjų, niekur neskelbtas dainos „Cezario Pjūvis“ įrašas bei alternatyvi „Himnai ir Vėliavos“ dainos versija.
„Amerika Toli“ – prieš tai į jokį albumą neįtrauktas kūrinys, grotas 2002-2007 metais koncertuose, o dabar grupės archyvuose atrastas įrašas. „Iš Geto Nr. 3“ – tai kūrinys, pradėtas 2007 metais, tačiau pabaigtas 2013 metų rudenį: grupės nariai susitikę studijoje nebuvo, o savo instrumentų solines partijas įrašė būdami toli vienas nuo kito: gitara ir vokalas įrašytas Zarasuose, bosinė gitara – Kretingoje, elektrinė gitara – Vašingtone. Taipogi į albumą įtrauktas ir gitaristo Geistauto Špogio instrumentinis kūrinys „Barokinis“. „Tu esi (Ir šito gana)“, daina įrašyta 2003 metų pradžioje ankstyvąja grupės sudėtimi. Dešimtoji daina albume vadinasi „Paskutinė“. Tai dar vienas instrumentinis įrašas, tik šis turėjo savo žodžius, tačiau jų nuspręsta atsisakyti, paskiriant šį kūrinį tragiško likimo mergaitei Sabinai, kuriai labai patiko „Atika“ (autorius D. Žvirblis).
Koncertui pasibaigus, publika taip lengvai nepaleido „Atikos“. Visi skandavo „pakartot“, tad grupė savo pasirodymą vainikavo dar viena daina.
Po pasirodymo kalbėjau su Dariumi Žvirbliu apie praeitį, kūrybą ir ateities planus:
– Ar yra skirtumas, kokiame mieste vyksta koncertai?
– Kiekvienas miestas turi savo braižą, savo klausymo būdą. Galiu pasakyti, kad miestas Klaipėda, kuriame gimiau, mus priima šalčiausiai. Man patinka maži miestai, kuriuose žiūrovas nėra „išlepintas“ renginių gausa. Šiuose miestuose klausymas yra toks „įtampinis“, kai žmonės geria visa tai ką jiems duoda grupė. Tuo turbūt ir skiriasi koncertai mažuose miestuose nuo didmiesčio, pavyzdžiui Vilniaus, kur žmonės labiau atsipalaidavę.
– Kodėl „Atika“ iširo?
– Priežastis labai paprasta. Aš išvykau į kitą miestą, taip pamažu bendra muzikinė veikla ir nutrūko. Tačiau visi buvę grupės nariai toliau sėkmingai tęsia muzikines veiklas kituose projektuose. Džiugi žinia ta, kad šis „Atikos“ atsisveikinimas yra tik vieno etapo pabaiga, kuriame didžioji dalis „Atikos“ dainų grojamos paskutinį kartą. Tačiau tuo pačiu tai yra ir bandymas pradėti naują veiklą, su naujais žmonėmis ir kitu skambesiu. Apie ateities planus kalbėti dar anksti, bet norėčiau pereiti prie „indie rock“ muzikos stiliaus, tačiau, kas išeis įgyvendinus bendrus grupės planus, dar neaišku. Ateityje naujos grupės koncertuose galbūt ir galėsime išgirsti keletą „Atikos“ dainų, tačiau tai bus labai rinktinis ir trumpas repertuaras.
– Kokia buvo „Atikos“ kūrybos pradžia?
– Tada, kai mes įsikūrėme, buvo daug gyvų grupių, tik vėliau jos ėmė mirti ir atsirado dabartinė „pop“ kultūra, ta „juodoji“. Iš pradžių „Atika“ buvo tiesiog spontaniškas noras groti gyvai. Tiesiog imti gitaras į rankas – kaip daro normalūs žmonės, ir groti. Tuo metu nebuvo gerų instrumentų, priėjimo prie aparatūros ar įrašų studijos.
– Kokius metodus pasitelki kurdamas dainas?
– Kūryboje receptų tiesiog nėra. Viena yra sukurti dainą, tačiau visai kas kita ją išmėginti pateikiant publikai. Tik tuomet gali įvertinti ir suprasti tai, ką sukūrei.
– Kokia yra pati reikšmingiausia ar mėgstamiausia tavo kūrybos daina?
Vienos tokios tiesiog nėra. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai tikrai ne daina „Tu esi (Ir šito gana)“. Tačiau jos paplitimas ir tai, kad ji žmonėms patinka, man atrodo savotiškai nuostabu. Tiesa, kiekvienos dainos lyrinis subjektas yra kažkoks konkretus žmogus, tačiau pavardžių ar vardų nenorėčiau minėti.
Greitu metu „Atikos“ koncertai vyks:
Lapkričio 22 d. 16 val. Molėtų kultūros centras
Lapkričio 23 d. 18 val. Jonavos kultūros centras
Lapkričio 23 d. 22 val. Baras 3,5 alytus
Lapkričio 24 d. 15 val. Punsko kultūros centras
