Šeštadienio pavakare įvairiausio plauko neformalusis Vilniaus (ir ne tik) jaunimas kilo ypatingam įvykiui prikeltą klubą „Propagandą“ – už ant Tauro kalno pakirdusią legendą aukščiau tik dangus. Bet ne – šįkart dangus nusileido ant šios aukštumos paminėti savojo dvidešimtmečio. Šiuolaikinės baltiškosios muzikos leidyba užsiimančio „Dangaus“ gimtadienis pasižymėjo itin sodriais šios muzikos kryptį žyminčių atlikėjų bei jų muzikos potėpiais bei ištisomis mariomis panorusių nusilenkti žemei ir nusišypsoti dangui. Duoklę „Dangui“ ir jo vartų sargui Ugniui Liogei atidavė „Donis“, „Pievos“, „Ugniavijas“, šįkart be Aistės Smilgelevičiūtės, bet su MJR gentimi koncertavusi grupė „Skylė“, o taip pat projekto „Girnų giesmės“ albumo pagrindu užgimęs proginis projektas „Nulis:S:S:S“, McKaras, „Siela“, „Vilkduja“ ir ypatingieji svečiai iš Austrijos „Allerseelen“.
Jau stovint prie pat įėjimo nusidriekusioje eilėje skalsiai pakvipo tokių sambūrių blogosiomis savybėmis: nuolatinis irimasis pro šen ar ten betraukiančią minią, eilės prie tualetų ir baro. Piligrimų situaciją tik dar labiau komplikavo sumanymas paskirstyti pasirodymus į dvi scenas, antra vertus, renginys nenusitęsė iki paryčių, melomanai turėjo galimybę rinktis, ir išvis, kur begalima buvo rasti talpesnę su alternatyva draugaujančią vietą? Kartu tai buvo vienybės šventė, kurioje vietos atsirado rokui ir elektronikai, o vietomis iš dangaus virtuvės padvelkė eksperimentų bei tyro folk aromatais.
Pirmasis savo legendinę dar 2001-ius menančią ambiento misteriją iš disko, kurį sudarė viena kompozicija tuo pačiu pavadinimu „Baltos juodos klajos“ pristatė vienas ištikimiausių leidybinės firmos bendražygių „Donis“. Baltiškosios mitologijos skambesio prisotintas garsas suveikė tarsi geriausias aperityvas prieš kitų išties rinktinių atlikėjų patiekiamų melodijų vakarienę.
Dar nenusispyrę nuo batų Donio pateiktų melodijų juodžemio žiūrovai jau rinkosi į antrąją salę pasiklausyti itin poetiniais tekstais pasižyminčio folkroko kolektyvo iš Rokiškio „Pievos“. Ketvirtajam albumui besiruošianti grupė pasirodymą pradėjo ypatinga lyrikos ir garso poetikos kupina daina „Bežadis ūkanotas ryte“ iš paskutiniojo albumo „Paprastas pasaulis“. Lyriškumo ir intensyvių roko dermių užvestai publikai kvartetas pateikė ką tik iš studijos nuskintų dainų puokštę. Svaigų pasirodymą užbaigė grupės vokalistės ir sielos Virginijos Skeirienės dar sėdint mokyklos suole prieš dvidešimt metų sukurta daina.
Vos nutilus ovacijoms iš pirmosios salės pasigirdo rudenį karo dainų CD išleidusios vyrų grupės „Ugniavijas“ pasitelkiant senovinius instrumentus atliekamos istorinės dainos. Išties labai gražios dainos apie karą, visokius ten sakalėlius ir, žinoma, alutį – mūsų skystąją duoną kasdieninę.
Viena iš vakaro kulminacijų tapo šįkart labai vyriškos grupės „Skylė“ ir MJR (Mėnuo Juodaragis) genties atliktos dainos. Pradėjusi show albumo iš albumo „Lukiškių pieva“ klausytojams pažįstama daina „Kazokai“ galiausiai grupė į sceną kartu padainuoti pasikvietė talkininkus iš MJR aplinkos. Klausytis viso choro atlikėjų atliekamos „Žalios dainos“ versijos ir skęsti aukštyn rankas euforijoje iškėlusių žiūrovų minioje buvo kažkas tokio. Tiesiog nuostabus bendruomeniškumo jausmas, kurį patirti galėjo kiekvienas atėjusysis, ir nėra ko pridėti. Nebent: „nekirsk medžio, broli!“.
Deja, bet dėl itin įtempto pasirodymų tvarkaraščio, nuovargio ir vėl brautis pro žmonių kūnus iki kitos scenos ir būtinybės patenkinti fiziologinius ir rekreacinius poreikius likau taip ir neišvydęs „Nulis:S:S:S“, ir McKaro pasirodymų. Pastarojo metu visus tikros meilės apologetus tarsi drugius liepsna masino ir už patį „Dangų“ 3 metukais vyresnė gotikinio roko grupė „Siela“. Šventiškais „The Rolling Stones“ lyderį Miko Džagerio vaizduojančiais marškinėliais pasipuošęs grupės vokalistas Aurelijus Sirgedas ir pats nestokojo charizmos bei gebėjimo užburti publiką. Jau ko verta kiekvienam pačioje pradžioje skambėjusi „Tavęs man reikėjo“, nelaimingos meilės temą pratęsė „Pirmos meilės liga“, taip pat skambėjo grupės vizitine kortele tapusi „Salvadoro Dali“ ir kitos dainos.
Dar nesibaigus šiam pasirodymui, tikiu, pamiršę būtinybes parūkyti ar patenkinti kitus poreikius rinkosi kuo arčiau pirmosios scenos, kad bent nageliu grybštelėti kabaretinio žavesio kupinos nenusakomo muzikinio stiliaus atstovės grupės „Vilkduja“ magijos. Susirinkusiems pamaloninti grupė pateikė tikru postmoderno himnu tapusią „Demonai ir dovanos antrukart“, jausmingąją „Jūra kartu“ ir kitoms dainomis, tarp kurių buvo ir taip vadinamų b-side‘ų. Gosliai prisirpusia vyšnia ant gimtadienio torto tapo paprastai kolektyvo gyvai neatliekamas grupės superhitas „Dovanok man akivarus“.
Atėjo laikas vieninteliams svečiams iš svetur – anksčiau jau porą kartų MJR festivalyje grojusiems, tačiau sostinę taip ir aplenkusiems „Allerseelen“. Kiek militaristinis šios post-industrial grupės pasirodymas dovanojo nemaža gilių akimirkų kiekvienam neabejingam industrial ir neofolk muzikos žanrams.
Norisi tikėti, kad šiais ekonominių turbulencijų kratomais laikais ši gražią tradiciją puoselėti mūsų muzikos paveldą puoselėjanti leidybinė firma ne tik nesumažins apsukų, o galbūt tik dar praturtins mūsų žemes naujomis viena už kitą įdomesnėmis grupėmis. Galbūt po dešimties metų vėl kopsime pagerbti šio unikalaus mūsų scenos reiškinio į Tauro kalną – vietą, virš kurios tik dangus, na, bent vienam vakarui.
Nuotraukų autorius: SielojRamu
