Svarbiausia - bendruomeniškumas
Yaga – festivalis bei galimybė penkias dienas praleisti Dzūkijos miškuose, ant Spenglos ežero kranto. Kaip patys yaga.lt puslapio kūrėjai teigia, tai „kultūriniai ir dvasiniai mainai – bendras katilas, į kurį kiekvienas įneša tai, ką gali, o pasiima tai, kas labiausiai reikalinga“. Festivalio esmė yra suburti žmones, kurie nori keistis savo išmintimi, patirtimi, kurie ieško bei nuolat atranda.
Griežtesnė apsauga
Festivalis vyksta jau ne pirmus metus iš eilės. Po bilietų patikros yra užsegama apyrankė bei reikia praeiti pro apsaugą. Tačiau festivalio metu dar ne kartą dalyviai yra patikrinami. Teko girdėti, kad šiemet apsauga daug griežtesnė nei praeitais metais. Gal ir ne be reikalo, nes antrąją festivalio dieną buvo sulaikyti keli žmonės su nelegaliomis (o gal ir savadarbėmis) apyrankėmis. Bet didžiausia apsauginių problema buvo ne čia. Nors dėl stovėjimo aikštelės viskas aiškiai buvo nurodyta internetinėje svetainėje, vis tik atsirado gudruolių be leidimo statančių savo mašinas miške, ar net pačioje festivalio vietoje prie pat palapinių kitiems žmonėms. Žinoma, apsauga ieškojo, uždėjo lapelius už mašinų valytuvų, bet negi dabar veši mašiną į stovėjimo aikštelę, mokėsi už ją ir po to dar kelis kilometrus (nors buvo rašyta, kad vieną kilometrą) sunkiai tempsi daiktus. O bauda, jei nesužinos, kieno tai mašina, kaip ir netaikoma.
Muzika, kurios radijuje neišgirsi
Festivalio dalyviai mėgavosi muzika net dviejose scenose, pagrindinėje bei ramybės. Abi scenos buvo gan toli viena nuo kitos, teko girdėti nusiskundimų. Tačiau tuo pat metu reikia pasidžiaugti, kad nors muzika skambėjo visu garsu, viena scena kitai visiškai netrukdė. Tai leido dar geriau pasinerti į muzikos garsus. Sunku įvardyti muzikos stilius, skambėjusios šias visas dienas, nes dar neteko tokios girdėti. Ramybės scenos muzika buvo tokia hipnotizuojanti, kad ne vienas tiesiog miegojo ar snaudė šiltai atsigulęs savajame miegmaišyje. Patys atlikėjai kaip ir dalyviai sugužėjo iš įvairių šalių, pradedant Lietuva, Latvija, Lenkija, ir baigiant Suomija bei Australija.
Savęs tobulėjimas
Yaga festivalyje ne tik buvo galima pailsėti, bet ir šio to naujo išmokti. Vyko dirbtuvės, kuriose buvo priimamas kiekvienas, norintis išmokti pinti draugystės apyrankes, tapyti ant šilko, gaminti aitvarus, sapnų gaudykles ar net pinti kasytes. Labiausiai įsiminė pastarųjų pynimas, nes, žinoma, supintų kasyčių daugiausiai norėjo merginos. O kam kitam, jei ne vaikinam teko jas pinti. Kam sekėsi geriau, kam prasčiau, bet visi darbo rezultatais buvo patenkinti. O mergina, kuri to mokė, tikriausiai ne vieną dešimtį kartų vis iš pradžių aiškino ką kaip daryti. Žinoma, buvo galima atpalaiduoti ir kūną užsiiminėjant joga, klausantis paskaitų apie psichodeliką, astrologiją ar chiromantiją.
Minusai bei įvertinimas
Deja, kaip ir kiekvienas festivalis, taip ir šis turi savų minusų. Pirmiausia tai, kad nors Yaga vyksta penkias dienas, tačiau visas veiksmas galima sakyti tęsiasi tik tris. Nors žiūrint iš kurios pusės pažvelgsi. Kol vyksta paties festivalio rengimas, per tą laiką galima įsirengti savąją aplinką. Kuo daugiau gamtoje judi, tuo labiau norisi valgyti. Deja, kas savo maisto neatsivežė brangokai mokėjo už sriubą, kavą, arbatą ar kokį kitą užkandį. Bet kita vertus maistas buvo labai skanus, ypač galima pagirti čili sriubas, kuriomis gardžiavosi kelios dešimtys ar šimtai dalyvių. Dalyvavau tokiame festivalyje pirmą kartą, bet ar antrą kartą norėtųsi grįžti, nežinau. Tad bendras festivalio įvertinimas, pagrįstas lūkesčiais bei tų lūkesčių atitikimu: 7 iš 10 balų.
Gina Židžiūnaitė
