Kiekvienais mokslo ir studijų metais Lietuvos aukštosiose mokyklose nuskamba studentiški šūkiai, o kartojamos skanduotės visiems išduoda, kad šią dieną „nuliai“ yra pasiryžę visomis jėgomis kovoti dėl tikrojo „fux‘o“ vardo.
Lemtingoji spalio 3 – ioji išaušo ir Marijampolės kolegijos pirmo kurso studentams. Vieni iš jų girdėję sklindančias legendas, apie senas krikštynų tradicijas, šios dienos laukė su nerimu, mintyse svarstydami: „Kokios užduotys mūsų laukia? Ar būsime permirkę nuo vandens? Ar reikės klūpėti ant žirnių?“. Kiti – neišsigando, ruošėsi ir priėmė krikštynų šventę, kaip iššūkį.
„Fux‘ų“ krikštynų organizatoriai – Marijampolės kolegijos studentų atstovybė iki pačios paskutinės dienos neišdavė ką rezga. Didžiausia paslaptimi tapo krikštynų tema – pragaras.
Nors buvo aišku, kad į rojų „nuliai“ nepateks, krikštytojų planuose nebuvo vietos tradicinėms patyčioms, tokioms kaip: kiaulės galvos bučiavimas, fiziškai sunkios užduotys, „zelionkė“... MK SA pagrindinis tikslas – sukurti naujiesiems studentams šventę, kuri liks atmintyje ne pažeminimu, o šauniu, studentišku prisiminimu.
Krikštynų rytą drąsiausi „nuliai“ rinkosi prie savo fakultetų rūmų, buvo papuošti „F“ raidėmis, atliko apšilimo mankštą ir paruoštas užduotis, kartojosi krikštynų šūkius. Skanduodami ir nešdami SA vėliavą, abiejų fakultetų „nuliai“, žygiavo vieni pas kitus, o susitikę, kartu keliavo į Basanavičiaus aikštę, kur buvo fotografuojama panoraminė nuotrauka. Tačiau tikrieji nuotykiai vis dar laukė. Lydimas krikštytojų ir drebindamas miestą pirmakursių būrys iškeliavo į svarbiausią šventės vietą – pragarą. Tamsiame rūsyje, apšviestame tik deglais, „nuliai“ davė priesaiką ir pardavė savo sielas pragaro atstovams, mainais gaudami tikrųjų fux‘ų vardą. Taip spalio 3 dieną Marijampolės kolegijoje neliko nei vieno „nulio“.
Tokios dienos linksmybės persikėlė į naktinį klubą „Lūna“, kur naujųjų kolegijos „fux‘ų“ ir kitų studentų laukė vakaro programa, linksmos užduotys, prizai – siurprizai ir vakarėlis iki paryčių.
MK SA džiaugėsi, kad po šventės pirmakursių veidus puošė šypsenos ir lydėjo puiki nuotaika.
