„Gatvės muzikos diena“ (GMD) nebuvo pamiršta ir Panevėžyje. Nuo pat ryto miesto centre šmirinėjo ilgaplaukiai muzikantai ir linksmai nusiteikusios senutės. Laisvės aikštėje ir šalia jos pirmi muzikos garsai suskambo dar prieš renginio pradžią. Buvo pradėta transliuoti viena iš radijo stočių. Kiek vėliau buvo galima išgirsti egzotiškų bandonijos, mandolinos, lūpinės armonikėlės garsų ar linksmai pasisukti ratelyje lydint vestuvinių ansamblių melodijoms. Roko muzikos gerbėjai buvo kviečiami prie teatro „Menas“. Jų norams įtikti bandė įvairaus instrumentalo grupės. Ukmergės gatvė buvo pripildyta jaunimo, gitaristų grupelių bei ansamblių, sudarytų iš garbaus amžiaus žmonių. Netrūko ir vaikų, kurie linksmai trypė į muzikos ritmą bei dainavo kartu su atlikėjais.
Nors oras ir nedžiugino, atrodė, jog muzikantams tai tikrai nerūpi. Rankas jie šildėsi brazdindami gitaros stygas, o praeivių ausis kaitino skleisdami melodingus garsus. Dalis aplinkinių nelabai meiliai žvelgė į muzikantus, tačiau dauguma, supratę, jog šiandieną nuo muzikos pasislėpti nepavyks, mielai prisidėjo prie atlikėjų, lingavo į taktą, šypsojosi, o patys drąsiausieji kvietė šokti ir patys sukosi skambant gatvės muzikos garsams. Šiuos garsus skleidė būrys puikiausių grupių.
„Ice tool“
Dėmesį patraukė: blizgančiomis gitaromis.
Kartu: beveik metus laiko.
Įspūdžiai: „Pirmą kartą dalyvaujam, pasiūlė mokytoja.“ Paprašyti papasakoti, kaip sekasi nariai teigė, jog „viskas gerai“. Nuo šalčio jie gelbėjosi kava. Muzikantai teigė, jog groti smagu. Paklausti, ką darytų, kad būtų dar geriau, išdavė, jog „galėtų būti šiltesnės patalpos (juokiasi), šiltesnis oras. Daugiau nieko netrūksta. Dažniausiai grojam „coverius“ (perdirbtas kitų dainas), turim ir kelis savo kūrinius, bet juos atliekam rečiau.“
Muzika jiems: Malonumas „kažko rimčiau neplanuojam, svarbu groti“. Vokalistė prasitarė, jog jai „muzika – visas gyvenimas, kiekvieną dieną ją girdžiu. Esu su ja ir noriu toliau būti.“
„Mass“
Dėmesį patraukė: mažučiu būgneliu.
Kartu: 1,5 metų.
Įspūdžiai: „Susikūrėme dar neseniai. Suvienijo bendra iniciatyva. Aš labai norėjau dainuoti, jie groti, taip ir susibūrėme.“ „Repetavom mano rūsy!“ - įsiterpia būgnelį mušantis grupės narys. Paklausti, ar kur mokėsi muzikos, nariai atsakė, kad taip. Tačiau prisipažino, jog groti gitara, būgnais ir dainuoti išmoko patys. Ateityje grupės vokalistas nežada atsisveikinti su muzika ir pažadėjo, jog toliau krims mokslus, susijusius su natomis. Jei patys organizuotų GMD, jie patikino, jog atsineštų daug kolonėlių, aparatūros, elektros ir atkreiptų dėmesį į grupių išsidėstymą: „visur groja skirtingi žmonės, kiek nepatogu, jog muzika susimaišo ir mažesni atlikėjai prasčiau girdimi.“
Muzika jiems: „Labai labai daug. Nuo mažų dienų grojam, dainuojam ir niekaip negalim su ja išsiskirti.“
„Šaltinėlis“
Dėmesį patraukė: tautiniais drabužiais ir raudonomis lūpomis.
Kartu: 15 metų.
Įspūdžiai: „Repetuojame kartą per savaitę. Pirmą kartą esame Gatvės muzikos dienoje ir mums čia labai patinka! Mums turbūt net linksmiau nei praeiviams. Kai kurie žiūri labai skeptiškai, kiti maloniai šypsosi. Bet dauguma tikrų lietuvių surūgusiais veidais.“ Paklausti, kaip patobulintų šią šventę, teigė, jog „norėtųsi, kad žmonės labiau įsitrauktų į muziką. Mes juos ir pašokdiname, ir linksminame, bet jie elgiasi atsargiai ir netgi truputį bijo.“
Muzika jiems: „malonumas, atsipalaidavimas, netgi „relaksas“. Tai puiki nuotaika ir džiaugsmas. Muzika yra viskas.“
Nuotr. Gretos Oficerovaitės
