Šiandien madingi žurnalai, televizijos laidos, kurie didžiulį dėmesį skiria namų interjerui. Skoningai, originaliai įrengtas būstas – kone privalomas kiekvienos garsenybės ar turtuolio atributas. Kartu tai ir savotiška dizainerio vizitinė kortelė: pritraukti naujus klientus ir... varyti neviltį daugumai mirtingųjų. Juk, ganydami akis po svetimus apartamentus, visada nejučia imame galvoti – kiek tai kainuoja ir, kad greičiausiai niekada nieko panašaus sau negalėsi leisti. Tačiau ar išties tam, kad gyventi jaukiuose ir originaliuose namuose reikia samdytis dizainerį? Ar puošnumą suteikia tik brangios, firminiuose salonuose pirktos medžiagos ir aksesuarai? Negi reikia šimtų tūkstančių, kad tavo namai taptų išskirtiniais?
Joniškėlietė Vaida Garnytė mano kitaip. Mergina jau kelerius metus laisvalaikiu atnaujina senus, nusidėvėjusius baldus ir suteikia jiems naują, kartais visiškai netikėtą gyvenimą. Jos jaukiomis namų interjero detalėmis žavisi ne tik draugai ir pažįstami, bet ir kviečia pas save patarti interjero klausimais.
Nedidelis, baltų plytų namas niekuo neišsiskiria iš aplinkinių. Tai tipiška tarybinių laikų statyta ir tokių mūrinukų pilna Lietuvoje. Tačiau vos patenki į vidų – greitai supranti, jog čia gyvena kūrybiška ir originali asmenybė. Spalvų, formų ir netradicinių sprendimų čia netrūksta. Aplinka, kurioje gera ir jauku būti. Savitai įdomios erdvės kurios... nieko nekainuoja. Tik turintys išlavintą žvilgsnį (o dažniausia tik namų šeimininkei pasakius) pastebi, kad sėdi ant seno tarybinio fotelio, o aguonomis „pražydusi“ spinta – iki gyvo kaulo pabodusio seno svetainės komplekto dalis.
– Kada visa tai pasidėjo?
– Prieš kelis metus atradau seną, gal šimto metų senumo močiutės skrynelę. Nublukusi ir nenaudojama ji slėpėsi po lova. Kilo mintis – nudažyti ją mėlynai, kokia ir buvo prieš daugelį metų. Kai darbas buvo baigtas, pastačiau ją savo kambaryje ir supratau, kad kambario aplinka nedera prie skrynios. Aš žinau, kokia būtų žmogaus, nusimanačio apie interjero dizainą, nuomonė... Bet aš galvojau kitaip. Nors, tradiciškai, pirmiausia yra įrengimas kambarys, tik po to parenkami baldai, čia viskas buvo atvirkščiai. Norėjosi, kad šis senas daiktas įsikomponuotų kambario aplinkoje. Su ta mintimi buvo pertapetuotos sienos, perdažyti baldai, atsirado naujų interjero detalių.
– Jūs vietoj to, kad pirktumėte naujus baldus, atnaujinate senus. Kodėl?
– Išties, mano namuose nėra nė vieno XXI amžiaus baldo. Viskas kas šiuose namuose –seni tarybinių laikų baldai. Kažkam sena sofa – tik nereikalingas griozdas, man – objektas, kurį galima prikelti naujam gyvenimui. O kita vertus – ir eksperimentuoti negaila su senais baldais. Juk ir sugadinti galima. Taigi čia kažkas jau atnaujinta, kažkas sugadinta, kai kurie dar neliesti...
– Ar tai brangus malonumas?
– Kadangi savo darbo neskaičiuoju, tai nėra brangus hobis. Didžiausia investicija šiame užsiėmime – kantrybė. Aišku, prieš tai reikia turėti idėją, kaip tas daiktas atrodys pakeistas. Tai kruopštus ir daug laiko reikalaujantis darbas, kur nepaskubėsi. Daug laiko atima technologinis procesas. Nors daugiausia kantrybės reikalauja užsibrėžto tikslo siekimas. Jei kažką padarau ir tai man nepatinka – viskas, vėl imuosi jo iš naujo. Kartais net kelis kartus tenką perdarinėti, kol gaunu norima rezultatą. Nepadeda įtikinėjimai, jog viskas čia gerai, nebevark.
– Ar daug tam skiriate laiko?
– Tai vienas iš mėgstamiausių mano užsiėmimų, tačiau kad skiriu jam visą savo laisvalaikį negalėčiau pasakyti. Labai daug kas priklauso nuo nuotaikos, nusiteikimo, įkvėpimo. Kartais būna taip, kad sėdi prie kažkokio daikto, žiūri į jį, o galva tuščia, minčių – nulis. O būna dienų, kad spirgėte spirgi, kada pasibaigs darbas ir galėsi pasinerti į dažų, tapetų ir įvairiausių smulkmenų pasaulį. Tada dingsta ir dienos nuovargis, stresas. Tai geriausia pasaulyje terapija.
– Ar kur nors mokėtės interjero dizaino paslapčių?
– Niekur. Nevadinu savęs ir dizainere ir man toli gražu iki jos. Tiesiog dažnai intuityviai jaučiu kurios spalvos tinka, kurios ne, kaip sustatyti baldai suteiks erdvės, o kaip – jaukumo. Džiugiausi, kai mano patarimai padeda žmonėms ir jie iš naujo atranda savo namus. Įkvėpimo ieškau senų baldų parduotuvėse, interneto svetainėse, rašančiose apie namus, tiesiog gamtoje. Patiko vieno garsaus dizainerio mintis, kad nereikia vaikytis vieno ar kito stiliaus, tiesiog reikia daryti tai, kas tau labiausiai patinka. Turiu humanitarinį išsilavinimą, tačiau tik dabar imu galvoti, kad galbūt galėjau rinktis kitą kelią. Šis užsiėmimas traukia, tačiau jaučiu, kad dar daug ką turiu sužinoti ir išmokti. Tai iššūkis, bet jis traukia.
– Ar žmogui norinčiam iš pagrindų atsinaujinti, reikia imti paskolą ir samdytis interjero dizainerį?
– Pirmiausia reikia apgalvoti. Galbūt nėra būtinas atsinaujinimas iš pagrindų. o užtenka sužaisti smulkmenomis. Patarčiau pradėti nuo paprasčiausių dalykų: baldų perstumdymo, užuolaidų pakeitimo, galbūt kurios nors vienos sienos perdažymo. Pradžiai ir to pakaks. Na aišku, jei yra galimybė ir noras keisti viską iš pagrindų, tai pirmyn! Sukurkite galvoje planą, kaip turi atrodyti jau atnaujintos erdvės, kokios spalvos vyraus, ką norite palikti iš baldų ir smulkių detalių, o ko verčiau atsisakyti. Ir svarbiausia: nebijokite eksperimentuoti, netradiciškai pažvelgti į kasdienius dalykus. Juk genialumas slypi paprastume.
