Denisas ir Olegas, programuotojai, dirba tame pačiame verslo centre, kuriame įsikūrusi ir viena „Noriu groti” studijų. Anksčiau draugai gitaros grojimo subtilybių mokėsi individualiai namuose, kol vieną dieną internete užtiko lemtingą „Noriu groti” akciją su nuolaida pamokoms. Iš pradžių vaikinai lankė pamokas po vieną, vėliau neatsispyrė studijos pasiūlymui groti dviese. Tąkart užsikabino, todėl pastaruosius metus trečiadieniais iš darbo abu grįžta valanda vėliau.
Duetas nė nemirktelėjęs pareiškia, kad mokytis kartu yra geriau, nes galima iškart groti visus tris skambesius: ritmą, solo ir bosą. Kad patikėtumėte, tai pademonstruoja gyvai (žr. video teksto pabaigoje).
Olegas pasakoja, kad gitara pradėjo domėtis dar 10-oje klasėje, besiklausydamas užvedančių „Blink 182” gitarų. Iš pradžių grojo pats, kol vienu metu atsidūrė aklavietėje, kai paties įgūdžių jau nebeužteko, ir nusprendė, kad reikia kreiptis pagalbos.
Kitas mūsų herojus Denisas baigė muzikos mokyklą, fortepijono specialybę. „Bet fortepijonas kaip stovėjo namuose, taip ir stovi. Daugiau aš prie jo neprisėdu, – juokiasi vaikinas, – o gitara dėl to, kad norėjau išmokti groti savo mėgstamiausios grupės „Muse” kūrinių”, - pasakojo vaikinas. Jis taip pat bandė mokintis savarankiškai, kol suprato, kad bus daug greičiau, jei lankys gitaros studiją.
Na, ir kaip jiems sekasi mokytis? Kaip ir kitiems mokiniams, šiems vaikinams teko įveikti daug sunkumų. „Sunkiausia išmokyti ranką daryti tai, ko ji niekada nemokėjo. Sunkūs Barre akordai, ir šiaip bėgioti po grifą. Tai tiesiog darai, darai ir vieną dieną pavyksta”, – karčias mokslo šaknis prisimena Denisas.
Olegas taip pat turi ką prisiminti: „Man asmeniškai sunkiausia buvo pajausti ritmą. Bet įdėjęs daug pastangų dabar jaučiu, kad gerokai patobulėjau”, – pripažįsta vaikinas.
Visgi galioja sena tiesa, kad norint išmokti bet kurį dalyką, reikia įdėti papildomo darbo. „Svarbiausia mokintis namie, ir geriau ne vieną kartą į savaitę po 3 val., o kasdieną po 5 min. Mano mėgstamiausas būdas toks – pasileidi filmą ir mokaisi kokius nors akordus. Taip galima ir du dalykus vienu metu daryti”, – Denisas pataria, kaip suderinti senus įpročius su naujais.
„Pritariu Denisui: reikia groti kasdien, bet man nepavyksta, – apgailestauja Olegas. – Dėl to per savaitę, būna, primirštu, ką mokėmės, todėl atėjęs į pamoką dar prašau 5 min. prisiminti”.
Tačiau abu draugai stengiasi dėl savo pomėgio: savarankiškai nuomojasi salę, turi draugą bosistą, ir visi drauge groja savo malonumui. „Esame savikritiški: kol normaliai nepagrosim sau, tol koncertuosim tik pas Kristiną”, – juokauja Olegas. Kristina Sokolnikovaitė yra „Noriu groti” gitaros mokytoja.
Tiesa, pernai per Naujuosius Olegas ir Denisas jau grojo savo draugams, tad neatmeta galimybės, kad neskelbtas koncertas gali įvykti ir per artimiausią naujametinį vakarėlį!
Nors iki šiol kalbinti „Noriu groti” herojai sutartinai teigė, kad groja tą pačią muziką, kurios klauso, šie vaikinai metė sau iššūkį, pasirinkdami groti skirtingus stilius!
Taip žingsnis po žingsnio, pradėję nuo kitokių akordų, tarp kurių buvo ir roko, draugai susigrojo. Olegas teigia, kad reikia turėti pagrindą improvizacijai, ir tada jau galima groti bet kokį stilių.
„Man patinka groti ramesnę muziką, tokią, kur galima paimprovizuoti. Iš lėtesnių išmėginom bliuzą, iš greitesnių – fanką, patys klausomės ir modernios muzikos”, – pasakoja Olegas. Jam pritaria ir Denisas, atskleisdamas, kad jam bliuzas ir fankas pradėjo labiau patikti tuomet, kai pats pradėjo juos groti. Pamokų repertuarą sudarinėja mokytoja Kristina.
„Aš prisimenu nustebusią Kristiną, kai išvardinome savo norus. Jūs tikrai norit bliuzą mokėt? Čia juk reikės gerokai paplušėti!”, – Kristinos reakciją prisimena Denisas.
„Kaip vertinate savo mokytoją?” – klausiame. „Nuostabiausia mokytoja pasaulyje, ką čia dar galima šnekėti, – linksmai nė nemirktelėjęs išpyškina Olegas, o paskui priduria, – aš buvau jos pirmas mokinys. Kai atėjau mokytis, tada buvo pirma pamoka ir Kristinai”. Jam pritaria ir Denisas: “Jei po pamokos dar visą vakarą galvoje skamba melodija, kurią mokinomės, vadinasi, pamoka pavyko. Vaikštai sau ir niūniuoji.”
Olegas teigia, kad nors muzika yra tas hobis, kurį jie mėgsta veikti, pirštams irgi reikia duoti pailsėti. Todėl paklausti apie laisvalaikį be muzikos, vaikinai atskleidžia turintys neįprastą pomėgį. Jie abu užsiima „Geocatching’u”.
„Tai toks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas, kai pagal GPS koordinates mes ieškom lobių, kuriuos palieka kiti žmonės gražiose vietose. Bandome surasti ir palikti kitiems, – išsamiai aiškina Olegas. – Žaidimas vyksta pasauliniu mastu. Į jūsų šalį atvyksta žmonės iš svetur ir, prisijungę prie tinklalapio, bei parsisiuntę koordinates, turi surasti lobį, tuo pačiu galėdami pasigrožėti kraštovaizdžiu. Lobis paprastai paslepiamas žinomoje ir gražioje vietoje. Pavyzdžiui, vienas iš lobių yra paslėptas Šiaurės ašigaly, jo kol kas dar niekas nerado”.
Olegas žino, jog mokantis suimti save į rankas nėra lengva: „Kartais žmonės nelabai pasitiki savimi, jei 10 kartų nesigauna, tai jie tiesiog meta, sakydami „čia ne man”, nors iš tikrųjų nori tai daryti. Tačiau niekas negimė vairuodamas”. Denisas užtikrintai priduria, jog su gitara reikia šiokių tokių pastangų, ypač pradžioje, o paskui - jau vienas malonumas.
