Kol vieni keliauja po užsienio šalis ieškodami nuotykių, aš mėgaujuosi kelionėmis viešuoju transportu sostinėje. Galbūt kelionės autobusu neatrodo labai smagios ir nuotaikingos, tačiau iš anksto susidaryta nuomonė gali būti klaidinga.
Kol vieni keliauja po užsienio šalis ieškodami nuotykių, aš mėgaujuosi kelionėmis viešuoju transportu sostinėje
Taip... Važiuodamas autobusu gali prarasti sąmonę ir nesulaukti pagalbos, nes lietuviai nenori kištis į svetimus reikalus, tačiau galbūt kaip tik tuo metu į šią nelaimės vietos transporto priemonę įlips neabejinga studentė ar keletas po darbo namo skubančių vyrų, kurie nepabijos padėti. Jeigu kiekvienas važiuodamas viešuoju transportu būtų pasiruošęs padėti nelaimės ištiktam žmogui, patys jaustumėmės saugesni.
Bet aš norėjau papasakoti apie nuotykius, o ne apie nelaimes. O nuotykiai prasideda tuomet, kai iš ausų išsitrauki ausinukus su nusibodusia muzika ir įsiklausai į tai, kas vyksta aplinkui. Taip, pagal nerašytas taisykles, klausytis svetimų pokalbių yra negražu ir nemandagu, bet koks gali būti svetimumas, kai tavęs nuo žmonių neskiria net poros metrų atstumas. Kad negirdėtum aplinkinių kalbų turi būti arba kurčias, arba griebtis visų pamėgtų ausinių su smarkiai pagarsinta muzika. Sutinku, kad ne visada tie pokalbiai yra įdomūs, kartais atvirkščiai, taip norisi užsikimši ausis, o ausines kaip tyčia būni palikęs namuose.
Tačiau juk smagu stebėti, kaip du jaunuoliai važiuoja į pirmąjį savo pasimatymą, abu nejaukiai įsitaisę ir besikalbantys nepavojingomis temomis. Ir nėra nieko gražiau už merginą, kuri iš pradžių telefonu draugei pasakoja, kad važiuoja susitikti su vaikinu, tada išsitraukia veidrodėlį, lūpų dažus ir gražinasi prieš susitikimą su galbūt savo gyvenimo vyru. Pasiseka, jeigu dar nespėjus autobusui išvažiuoti iš stotelės, pamatai, kaip mergina krenta į glėbį vaikinui, kuris jos laukia su kuklia gėlių puokšte.
Tačiau juk smagu stebėti, kaip du jaunuoliai važiuoja į pirmąjį savo pasimatymą
Galbūt tokios meilės istorijos gali pasirodyti labai sentimentalios, tačiau širdžiai miela stebėti jausmų kupinus žmones. Tačiau, nereikia pamiršti, kad meilė gali skaudinti. Kartą išgirdau, kai jauna mergina tik įlipusi į autobusą skambina savo vaikinui ir piktu tonu jo klausia: „kodėl manęs nepabučiavai atsisveikindamas?!“. Santykių aiškinimasis autobuse – viena dažniausių mano pastebimų temų. Tikriausiai autobusas tai tam tikra tamsos zona, kurioje kyla nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas savo antrąja puse. O kartais santykius gali sugadinti už nugaros nugirstas pokalbis, kai moteris sužino, kad jos vyras turi nesantuokinę dukrą... Kai išgirsti tai, ko geriau būtum nežinojęs, imi gailėtis ir pažadi sau daugiau visada turėti ausines, tačiau smalsumas dažnai stipresnis...
Už meilės kančias ir svajas įdomiau gali būti tik vaikų stebėjimas. Kartais galima pakraupti išgirdus tiek necenzūrinių žodžių iš mažų berniukų, kurie tiesiog mėgaujasi keiksmažodžiais, besiliejančiais iš jų mažų burnyčių. Kai išgirsti mažuosius, aptarinėjančius populiarųjį "Redirected/Už Lietuvą!", norisi sužinoti mažųjų kino kritikų nuomonę apie filmą, kuris juos žavėti gali tik ginklais, muštynėmis ir keiksmažodžių lavinomis. Paaiškėja, kad nesuklydai. Berniukai cituoja jau firminėmis tampančias frazes ir aptarinėja nuogą užpakalį. Pasidaro baisu, kai pagalvoji, ką išgirstų bobutė paprašiusi šių berniukų užleisti jiems vietą...
Bobutės viešajame transporte – labai plati tema
Bobutės viešajame transporte – labai plati tema. Jos arba piktai žiūri, kol užleisi joms vietą, arba atsisakys sėstis, kai tu jau atsistoji. Visada sunku atskirti, kuri pagyvenusi moteriškaitė su savo krepšiais norės prisėsti, o kuri purtysis ir atsisakys. Bet dažniausiai jos mielai tau papasakos apie savo gyvenimą, tinginį viengungį sūnų arba per mažą pensiją. Taip, dažniausiai būna visiškai neįdomu, ir tu tik linksi, mintyse maldaudama, kad greičiau sulauktum savo stotelės. Tačiau nuoširdus "geros kloties ir sėkmės gyvenime" suspaudžia širdį, nes tu nežinai, ko palinkėti žmogui, kuris atrodo trokšta tik ramiai numirti... Pasistenkime nebūti abejingi tiems senyvo amžiaus ir bendrauti trokštantiems žmonėms. Pokalbis su jumis gali būti maloniausias ir jaukiausias tų vienišų žmonių mėnesio įvykis.
O tie iš pradžių žadėti nuotykiai, tai ne paties išgyvenami, o iš aplinkinių keleivių pasiskolinti. Smagu klausytis dviejų merginų, kurios basos rytiniu autobusu keliauja iš naktinio klubo ir bando prisiminti kas vakar buvo, kodėl jos abi be batelių ir kodėl jų telefonuose tiek daug nuotraukų su nepažįstamais vaikinais. Autobuse gali ir nenorėdamas išgirsti apie prarastą nekaltybę, vakarėlį slapta rengiamą be tėvų žinios ar planą pasipiršti savo mylimai moteriai.
Pusvalandį trunkanti kelionė gali tapti smagiu žmonių stebėjimu, kai išlipusi tavo stotelėje nusišypsai, nes supranti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra įdomus, nuotaikingas ir stebinantis.
Greta Oficerovaitė
