Yra daug pretenduojančių būti pripažintais plastilino išradėjais. Žinoma, kad dar viduramžiais į molį mėginta dėti riebalų, kad lipdymui skirta masė būtų plastiškesnė ir taip greitai nesukietėtų.
Istorija pagal vokiečius, anglus ir amerikiečius
Šiuolaikinė plastilino istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje. Nuo to laiko yra gaminama keletas plastilino rūšių, kurių sudėtis nežymiai skiriasi. Vokiečiai galvoja, kad plastiliną išrado vokiečių farmacininkas ir išradėjas iš Miuncheno Franz Kolb 1880 m. Angliškai kalbančiose šalyse šis produktas dažniau yra vadinamas plasticinu, kurį 1897 m. sukūrė dailės mokytojas William Harbutt iš Anglijos. Taigi anglai turi savo išradėją. Originalią lipnios medžiagos formulę sukūręs mokytojas ieškojo būdų, kaip pasiekti, kad skulptūrų lipdymui naudojama medžiaga (dažniausiai tai būdavo molis) laikui bėgant nesukietėtų. Tiksli plastilino sudėtis nėra viešai skelbiama, plastilino kompozicija buvo užpatentuota 1899 m.
Amerikiečiai turi savo plastilino atsiradimo legendą. Jie pasakoja, kad plastilinas atsirado tuo metu, kai bankrutavo viena amerikiečių kompanija, gaminanti sienų apmušalų valiklius. Vietinis laikraštis išspausdino straipsnį, kad kompanijos darbuotoja iš valiklių daro įvairius kalėdinius papuošimus, kurie labai patinka vaikams. Paskleista naujiena įkvėpė kompanijos savininkus į sienų apmušalų valiklį įdėti malonių kvapų, dažų ir suteikti produktui naują vardą. Taip, pasak amerikiečių, atsirado plastilinas.
Chemija ir ...ekologija
Plastilinas gaminamas iš kalcio druskų, stearino rūgščių, minkštojo parafino ir kitų cheminių medžiagų. Plastilinas – tai sterili, nenuodinga, lipni medžiaga. Paprastas plastilinas ore nesukietėja. Nuo karščio plastilinas išsilydo, o aukštoje temperatūroje yra degus. Didžiausias trūkumas – vaikams žaidžiant įprastiniu plastilinu ištepami drabužiai, baldai, kilimai.
Kita plastilino rūšis – plastilinų karaliumi vadinamas „Play-doh“. Šio plastilino pagrindinės sudedamosios dalys yra natūralūs produktai: miltai, druska ir vanduo. Iš „Play-doh“ nulipdytos figūrėlės po kurio laiko sukietėja ir atminimui gali būti saugomos ilgą laiką.
Plastilinas vaikams
Plastilinas yra puiki ugdymo priemonė vaikams. Lipdydami iš plastilino vaikai ne tik užsiima kūryba. Lipdymo procesas lavina vaikų įgūdžius, lipdydami vaikai net lavina savo kalbą – mokslininkai nustatė, kad yra ryšys tarp pirštų judesių ir kalbos ugdymo. Taip pat vien ko vertas vaikų pasididžiavimo jausmas, kai pavyksta nulipdyti norimą figūrėlę! Lipdymas iš plastilino naudojamas kai vaikų gydymui taikoma meno terapija. Plastilinas lavina kūrybiškumą, miklina rankų ir pirštų raumenis, padeda vaikui kurti naujas formas.
Reikėtų nepamiršti – kiekvienas daiktas turi savo tikslinę paskirtį. Plastilinas taip pat – ši žaidimo ir edukacinė priemonė skirta vaikams nuo trejų metų. Tokio amžiaus vaikai jau sugeba pakankamai sukoncentruoti dėmesį ir suvokti, kokį jie daiktą lipdo. Taip pat trimečiai jau supranta, ką reiškia žodis „negalima“, todėl tinkamai paaiškinus nebemėgins plastilino dėti į burną. „Play-Doh“ plastilino privalumas – malonus kvapas, tačiau vaikams netyčia paragavus šio „miltinio patiekalo“ tikrai nebūtų skanu ir nekiltų noras valgyti – šis plastilinas labai sūrus.
Ne tik menas, bet ir maistas
Iš plastilino galima nulipdyti ne tik žmonių ar gyvūnų figūrėles. Dabar lipdoma viskas. Pavyzdžiui, vaikams skirtais „Play-Doh“ plastilino rinkiniais ir specialiais įrankiais galima „gaminti“ spagečius, ledus ir net „plombuoti“ dantis. O štai Anglijoje, Karališkajame parodų centre vykstant sodininkystės parodai iš plastilino buvo nulipdytas visas sodas.
Žaidžia ir suaugusieji
Animacinių filmukų kūrėjai savo personažus nulipdo iš plastilino ir, keisdami jų formą ir judesius, kadras po kadro fotografuoja, taip sukurdami judančių plastilino personažų animacinį filmą. Plastilino filmukų kūrėjai juokauja, kad režisieriui dirbti su aktoriais iš plastilino yra žymiai paprasčiau nei su tikrais aktoriais – ir valgyti neprašo, ir „žvaigždėms“ būdingų pretenzijų nereiškia.
Realus pasaulis prieš virtualų pasaulį
Šių laikų vaikai yra persisotinę virtualaus pasaulio teikiamomis pramogomis ir žaidimais. Lipdymas iš plastilino yra puiki atsvara lavinant vaikų pojūčius. Prisiliesdami prie savo rankomis kuriamo daikto, vaikai pradeda pažinti skirtumus tarp virtualaus ir realaus pasaulio. Iš plastilino sukurti daiktai neišnyksta, kaip tie virtualaus pasaulio herojai, dingstantys išjungus kompiuterio monitorių. Viduramžiais siektas tikslas – surasti lipdymui skirtą medžiagą, kuri nesukietėja, pasuko kita kryptimi. Sukurtas plastilinas „Play-Doh“, kuris laikui bėgant sukietėja, taip užtvirtindamas realių daiktų pranašumą prieš virtualaus pasaulio vaizdus.
Karo pramonė pasitarnavo žaislų sukūrimui
Per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms trūko kaučiuko, todėl vyriausybė pasamdė mokslininkus, kad jie sukurtų pigų kaučiuko pakaitalą. Vienas tų mokslininkų Jamesas Wrightas supylė boro rūgštį į silikono aliejų ir gavo elastingą, tamprią masę, kuri dabar žinoma „Silly Putty“ pavadinimu. Tai dar viena, visai kitokių savybių turinti plastilino atmaina. Tiesa, tai daugiau panašu į žaislą, kurio formą galima nuolat šiek tiek keisti.
