Indrė Senkutė – ekstremalė kaunietė, kuri gyvenime stengiasi išbandyti visas atsirandančias galimybes. Ji, nestovinti vietoje ir siekianti užsibrėžto tikslo. Neseniai ją galėjome laikyti motociklininke, kuri laisvalaikiu iš rankų nepaleisdavo šios transporto priemonės – neatsisakydavo ir kitų ekstremalių veiklų.
Dabar, atsiradus galimybei, Indrė žengia į automobilių sportą, ir nors šioje srityje ji dar yra „žalia“, tačiau jos ryžtas siekti tikslo ir noras tobulėti, leidžia nuo pirmųjų startų džiaugtis mažytėmis pergalėmis: vis gerėjantys „Nemuno žiedo“ trasos įveikimo laikai ar pergalė vienose pirmųjų sprinto varžybų.
Kada pirmą kartą teko lenktyniauti automobiliu?
Savo pirmose varžybose sudalyvavau, kai man buvo 16 metų. Tuomet su klasioko automobiliu tiesiog išmokau važiuoti trasoje, Kazlų Rūdos aerodrome, greituminio slalomo varžybose.
Kas tave įkvėpė sėsti prie lenktyninio automobilio vairo?
Jausmas iš giliau, kad galiu, kad man patinka, kad man tai artima.
Kokia esi būdama prie lenktyninio automobilio vairo?
Protinga, bet kartu ekstremali. Geriau turbūt pasakyti galėtų tie, kurie sėdėjo šalia.
Kodėl lenktynėms pasirinkai „VW Golf“ automobilį?
Ieškojome saugaus ir tvarkingo lenktyninio automobilio, kurio variklis, liaudiškai tariant, nebūtų „pribumbasintas“. Šio penktos kartos „Golf GTI“ variklis savaime galingas ir turėtų važiuoti be didesnių gedimų. Beje, automobilis atitinka visus saugumo standartus.
Kiek laiko treniruojiesi? Kas padeda treniruotis?
Pirmoji mano treniruotė buvo pirmasis sprinto etapas, organizuotas „Nemuno Žiedo“. O dabar pamažu treniruočių daugėja, kai turiu laiko ir pinigų važiuoju i Kačerginę. Treniruotis padeda draugai iš autosporto „virtuvės“, pasiprašau tai vienų, tai kitų.
Ką apie lenktyniavimą automobiliu mano tavo tėvai?
Turbūt džiaugiasi, kad dabar yra stogas virš galvos ir šoniniai rėmai, ne taip kaip ant motociklo (juokiasi). O iš tikrųjų, na, kaip kada... Bet aš tikiu, kad nors jiems ir šiek tiek baisu, jie džiaugiasi, kai man sekasi ir mane palaiko.
Kur jautiesi saugiau, ar prie motociklo, ar prie automobilio vairo?
Ir ten, ir ten aš jaučiuosi saugiai. Esu visiška adrenalino fanatikė, o motociklai – tai mano nuotykių kupino gyvenimo pradžia, aistra dviems ratams dar nuo motorolerio laikų.
Kokie šių metų planai autosporte?
Tobulėti. Man viskas nauja, noriu startuoti daugumoje varžybų ir kaupti patirtį, kurios man dar labai trūksta. Žinoma, viskas labai remiasi ir į finansus.
Ko palinkėtum merginoms, norinčioms išbandyti save prie lenktyninio automobilio vairo?
Bandyti! Mano gyvenimo požiūris yra išnaudoti kiekvieną akimirką, kiekvieną galimybę. Jei gali daryti dabar, tai daryk! Reikia nebijoti perlipti per save, nebijoti pralaimėti, nebijoti stengtis ir labai svarbu, nebijoti konkurencijos.
Tiek motociklas, tiek automobilių sportas mane išmokė labai svarbių taisyklių, važiuodama ir įveikdama kliūtis aš pajaučiau tą jausmą, kuomet perlipi per savo baimę, nepasitikėjimą, įgyvendini tai, apie ką galvojai ir sėkmės atveju pasieki euforiją, nes tau pavyko! Tas jausmas yra tobulas, būtent šios akimirkos ieškodama aš einu savo gyvenimo keliu. Stengiuosi susikurti ją visur, kur esu, daugelyje iškeliamų tikslų ši taisyklė tinka.
Daugiau lenktynininkės Indrės Senkutės nuotraukų čia.
