Gruodžio- sausio mėnesiai Ispanijoje- puiki galimybė pasprukti iš rutinos ir šalčio Lietuvoje. Suplanavusi šią kelionę dar vasarą, mąsčiau, o kas labiausiai ten išvykti traukia lietuvį? Dažnai žmonės kelionę pasirenka nugirdę kitų nuomones ar pasikliaudami susidariusiais stereotipais apie tai, kur paviešėti įdomu. Ispanija- taip pat ne išimtis, kadangi paprastai čia keliautojus traukia vyraujantis subtropinis klimatas, triukšmingos linksmybės, stulbinanti gamta ir architektūra.Tačiau, vos tik praleidau dieną apsupta ispaniškos kultūros, supratau, kad ne veltui tai yra viena iš labiausiai turistų pamėgtų šalių Europoje.
Architektūros šedevrai
Ko gero, labiausiai keliautojų akį patraukia moderni Valensijos architekūra, kurios čia išties apstu. Meno ir mokslo miestas (Ciudad de las Artes y las Ciencias), pastatytas 1998 metais bei papildytas dar keliais objektais 2005 metais, tai septynių pastatų kompleksas, skirtas įvairiems kultūriniams projektams ir pramogoms rengti. Visi jie yra tarsi didelis muziejus, kiekvienas turi savo paskirtį. Vienas iš jų yra3D Kino teatras , kitas- mokslinis muziejus, didžiausias Europoje okeanografinis muziejus, globojantis apie 500 skirtingų vandens gyvūnų rūšių, botanikos sodas, kuris driekias 320 metrų, opera, koncertų salė, kurią kasmet aplanko “Fashion week” modeliai, ir 125 metrų tiltas, siekiantis aukščiausią miesto tašką. Taip pat turistas džiugina viename iš pastatų įrengta projekcija, leidžianti dviem žmonėms atsistoti skirtinguose pastato galuose ir girdėti vienam kito balsus. Daugelį pastatų supa dirbtinis baseinas. Be abejo, šis miestelis yra laikomas moderniosios Valensijos architektūros veidu.
Daug apmąstymų ir spėlionių apie viduramžius Ispanijoje sukėlė garsieji Valensijos vartai (Torres de Serranos), pastatyti XIV amžiuje. Jie atliko gynybinės sienos vaidmenį ir buvo pagrindinis įėjimas į miestą. Vėliau net 3 šimtmečius šie vartai ir bokštai buvo įkalinimo vieta didikams, o Ispanijos pilietinio karo metu tai buvo meno kūrinių saugykla. Nugriovus miestą juosiančią gynybinę sieną, šie vartai buvo atskirti ir palikti. Šiandien Torres de Serranos viena populiariausių turistų lankomų vietų, nes yra geriausias gotikinės architektūros pavyzdys šiame mieste. Kitoje miesto pusėje stovėjo ne mažesnę reikšmę turėję antrieji vartai į Valnesiją (Torres de quart)
Trečiasis objektas, kurio nuskubėjome pažiūrėti, 1548 metais pastatytas , simboliškai atspindintis aukso metus Valensijoje statinys (La Llotja de la Seda) . Mus jis ypač nustebino savo kuklia išore ir nepaprastai prabangiu vidumi. 1996 metais Į UNESCO paveldo sąrašą jis buvo įtrauktas dėl to, kad yra vienas didingiausių vėlyvosios gotikos pavyzdžių viduržemio jūros prekybinių miestų teritorijoje. Čia vykdavo prekybiniai mainai aliejumi bei kitomis prekėmis, pavyzdžiui, šilku. Vietinių mokslininkų teigimu, šis kultūrinis paminklas yra pavyzdys, jog nebūtina statyti bažnyčių ir kitų religinės paskirties pastatų, kad jie taptų architektūriniais šedevrais netgi tamsiaisiais amžiais.
Žmonės
Apsižvalgę po Valensijos miestą, vakarop traukėme apžiūrėti naktinio miesto. Pirmas nustebinęs dalykas buvo laisvas žmonių elgesys ir visiškas atsipalaidavimas. Priėję prie pirmo klubo išvydome, kaip vietiniai sėdi ant svetimų mašinų kapotų. Pasirodo, jog tai Ispanijoje visiškai normalu. Kaip pasakė vienas vietinis: „ Jei jau pastatai mašiną prie klubo, tai žinok, kad kas nors ant jos sėdės“ . Taip pat vietiniai nevengė triukšmo, o skardūs merginų balsai aidėjo net mažose senamiesčio gatvelėse.
Po keleto dienų šiame mieste padarėme išvadą, jog graži mergina praktiškai neturėdama pinigų gali leisti sau pramogauti kur tik užsigeidusi. Vaikinai drąsiai flirtuoja su simpatiškomis merginomis ir yra žymiai piekabesni nei lietuviai. Nupirkti joms gėrimą vietiniams- tikras malonumas. Taip pat miesto centre skrajutes platina įvairių klubų bei barų atstovai, kviečiantys apsilankyti reklamuojamame bare ir nemokamai pasivaišinti gėmimais.
Mieste pilna juodaodžių. Šie užsiima smulkiu verslu arba nelegaliai prekiauja pigiomis smulkmenomis (akiniais, apyrankėmis).
Kultūra ir tradicijos
Fallas festivalis
Vienas žymiausių kasmetinių renginių Valensijoje- Fallas festivalis. Tai yra tarsi konkursas, kurio dalyviai metus laiko ruošia skulptūras iš popieriaus ir lipalo. Vėliau įvairių temų ir dydžių statulos eksponuojamos skirtingose miesto vietose, o po kelių dienų renkama pati gražiausia maža bei didelė statulos. Visi kiti kūriniai yra tradiciškai sudeginami. Šiems eksponatams išsaugoti yra sukurtas muziejus, kuriame ir mums teko apsilankyti. Čia skulptūras- laimėtojas galite išvysti nuo pat 1942 metų. Valencijos gyventojams ši šventė ne mažiau svarbi nei lietuviams Joninės ar Užgavienės. Taip pat Fallas festivalio metu renkama gražiausia valensietė, visi apsirengia tautiniais drabužiais. Į šį renginį įsitraukia tiek jaunimas, tiek senyvo amžiaus žmonės.
Maratonas
Dar vienas kasmetinis renginys, kuriame teko sudalyvauti- maratonas. Jame dalyvauja dvi žmonių grupės: norintys laimėti arba tiesiog gerai praleisti laiką. Nuotykių ištroškę Valensijos gyventojai apsirengia įvairiais kostiumais: priešingos lyties atstovų nuogu kūnu, avatarais, indėnais ar net maisto produktais. Mes buvome apsirengę chalatais, ir, nepaisant to,- kad kitą dieną jau buvo naujieji metai, visiškai nejautėme šalčio.
Maratono trasa driekiasi 5 kilometrus per miesto centrą ir jame kasmet dalyvauja dešimtys ar net šimtai tūkstančių žmonių. Kuomet mes pasiekėme finišą, sužinojome, jog keli tūkstančiai žmonių dar nepasiekė net starto linijos.
Korida
Viena iš vietų, kur vertėtų apsilankyti kiekvienam žmogui atkeliavus į Valensiją,- arena, kurioje vyksta buliaus kovos su žmogumi (Corrida de toros). Tai turistų pamėgta pramoga, tačiau vietiniai įprastai ten nesilanko, kadangi netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais. Kiekvieno šou metu žmogus sėdėdamas ant arklio arba su raudona skraiste erzina bulių, kurį galų gale nužudo. Taip pasirodymo metu yra nužudomi maždaug 5 buliai. Viena ispanė pasakojo kartą žiūrėjusi šį šou su šeima, tačiau po to, kai buvo nužudyti keli jaučiai, išvyko, nes silpnų nervų žiūrovams šis renginys tesukelia pasišlykštėjimą ir gailestį.
Tradicinis maistas- sumuštiniai?
Vaikštinėdami Valnensijoje stebėjomės, kad maistas, kurio visur apstu, yra sumuštiniai. Ispanai sumušinius su įvairiu garnyru gamina naudodami mažą prancūsišką batoną. Šiuos sumuštinius mes valgėme kasdien, todėl grįžus į Lietuvą, sumuštiniai liko pamiršti dar ilgam.
Kiekvieną sekmadienį ispanai susitinka su giminėmis ir gamina tradicinį patiekalą PAELLA, kuris panašus į rusišką plovą, tačiau kitaip gaminamas. Šio patiekalo pagrindiniai ingridientai: vištiena, triušiena, ryžiai, šparaginės pupulės.
Žinoma, alyvuogės, apelsinai, vynuogės, kurių čia apstu, taip pat neatsiejamas nuo ispaniško raciono.
