Šį sausį Vilniuje įvyko pirmoji 2013-ųjų metų Jaunųjų geografų mokyklos sesija. Į ją sugužėjo mokiniai iš visos Lietuvos, besidomintys juos supančiu pasauliu ir, žinoma, geografija.
Iš visų užsiėmimų vienas labiausiai sužavėjusių buvo ekskursija po Vilniaus Universiteto zoologijos muziejų. Tai pats seniausias mokslinis zoologinis muziejus visoje Lietuvoje, kurio istorija prasidėjo nuo paprasčiausio gamtos istorijos kabineto LDK Vyriausioje mokykloje, kuri vėliau gavo Vilniaus imperatoriškojo universiteto statusą. Tad nenuostabu, kad eksponatų istorija verčia aikčioti iš nustebimo: nors yra ir visai nesenų eksponatų, pavyzdžiui, perimtų iš muitinės, kur buvo aptikti, kai bandyta nelegaliai kirsti sieną su jais, tačiau dalis eksponatų atkeliavo dar iš Žygimanto Augusto kolekcijos. Įspūdį kelia ir tai,kad kai kurie šiai kolekcijai priklausę eksponatai buvo atgabenti, pavyzdžiui, iš F. Magelano ekspedicijos aplink pasaulį. Taigi, pažiūrėti tikrai yra į ką. Dviejose salėse galima išvysti kirmėlių, moliuskų, įvairiausių vabzdžių, paukščių bei žinduolių. Kai kurie eksponatai yra išties unikalūs: čia radome ir krėslą iš briedžio ragų, ir paveikslą sudėliotą iš drugelio sparnų. Įspūdingai atrodo ir banginio „ūsas“, prabangūs meškų kailiai. O kai apie tai dar ir įdomiai papasakojama, ekskursijos dalyvių dėmesys – garantuotas.
Įdomūs pasakojimai apie „bepročius“ mokslininkus, gaudžiusius vabzdžius, apie įvairiausias kirmeles, keisčiausias žuvis ir mažiausius paukštelius puikiai papildo ekspoziciją, leidžia sužinoti apie tą patį gražiausią drugelį, gyvenantį Afrikos džiunglėse, arba apie šį kolibrį, o gal apie lietuviškąjį jo „atitikmenį“ – nykštuką. Neįmanoma nesižavėti gyvūnijos įvairove ir nesistebėti, kai išgirsti, kad tai tik dalis visos gamtos fantazijos, kad dar daugybė rūšių yra neatrastos, laukia savo išprotėjusių mokslininkų, kurie ateitų ir jas atrastų.
Įdomu tai, kad analogiški muziejai jau nebekuriami. Dabar vietoj iškamšų įrengiamos modernios instaliacijos, kurios leidžia pasijusti lyg būtum apžiūrimų gyvūnų buveinėse, leidžia stebėti jų gyvenimą iš arčiau. O mums primenama, kad ekskursijos metu iš tiesų vaikščiojame tarp lavonų. Pasidaro šiek tiek nejauku, bet po kurio laiko tai užmirštame – eksponatai atrodo tokie gyvi! Vis dėlto muziejuje iškabinta informacija apie įvairius žmones, kovojusius už gyvūnų teises, apie gyvūnų teisių istorijų, galimus jų apibrėžimus... Tai verčia susimąstyti apie tai, kaip gyvūnai turėtų būti traktuojami teisiniu požiūriu. Dauguma nuomonių gana griežtos, tad nenuostabu, kad vykstant tokiomis aršiomis diskusijomis, toliau kurti panašius muziejus bet kokiu atveju būtų sudėtinga. Tačiau nereikia užmiršti, kad šis muziejus gyvavo dar tada, kai Vilniuje buvo teatras, į kurį atėję žmonės galėjo stebėti, kaip atveriamas gyvūno plautis ir stebima jo veikla. Didžioji dauguma žmonių, rinkusių eksponatus buvo gamtos mylėtojai ir jai atsidavę mokslininkai, tačiau žmonių gamtos suvokimas paprasčiausiai buvo kitoks. Bet kokiu atveju pateikta informacija verčia mąstyti ir apie save patį, savo elgesį su gyvūnais ir santykį su jais. Ir visai nesvarbu, kokios jūsų pažiūros, nenustebkite, kai šalia žmogaus teisių kada nors išgirsite kalbant ir apie gyvūnų teises.
Vilniaus Universiteto zoologijos muziejus išties paliko didelį įspūdį. Jis ne tik supažindino su nuostabia gamtos įvairove, nepaprastais ir mokslui nuoširdžiai pasišventusiais žmonėmis, bet ir su aktualiomis teisinėmis idėjomis. Viskas dėstoma paprastai ir įdomiai, o įvairūs eksponaitai nepalieka nei vieno nuobodžiaujančio.