2013 05 25

Kino recenzija: „Greiti ir įsiutę 6“ – greitas, įsiutęs, žavus riaumojančių variklių šou

Su kiekviena dalimi, jau dvylika metų besitęsianti, adrenalino ir galingų variklių perpildyta kino franšizė įgauna vis daugiau žavesio bei brutalumo. 2006 metais režisieriui...

Su kiekviena dalimi, jau dvylika metų besitęsianti, adrenalino ir galingų variklių perpildyta kino franšizė įgauna vis daugiau žavesio bei brutalumo. 2006 metais režisieriui Justinui Lynui atėjus į projektą, filmo serijai atsivėrė naujas ir efektyvesnis potencialas pereinant nuo paprastų gatvės lenktynių prie rimtų filmų su apiplėšimų tematika. Pradedant ketvirta dalimi filmų lygis vis augo, lūkesčiai labiau pasiteisindavo. Dabar franšizė yra įgavusi tiesiog neregėtą populiarumą bei sulaukia šeštos ir priešpaskutinės dalies.

Trijų paskutinių filmų kūrėjas paskutinį kartą sėdasi į režisieriaus kėdę bei pristato pašėlusią kelionę su seniai pamėgtais personažais. Režisierius kviečia žiūrovus išsiaiškinti visą tiesą apie mistinę Letės mirtį, su pagrindiniais veikėjais atsidurti svarbių dilemų kryžkelėje bei pamatyti, iki ko gali privesti kova su seniai užmirštais praeities šešėliais.

Apie ką mes čia…

Po sėkmingai įvykdytos misijos Rio de Žaneire, Domas su komanda išsibarstė po visą pasaulį. Gyvendamas ramų gyvenimą artimųjų apsupty, buvęs nusikaltėlis sulaukia Hobso, specialiųjų tarnybų agento, vizito. Pareigūnas pakviečia jį ir jo komandą prisijungti prie dar vienos misijos, sustabdant vieną pavojingiausių nusikaltėlių. Nė kiek nedvejodamas Dominikas priima Hobso pasiūlymą. Ant kortos pastatyta kiekvieno komandos nario ateitis, o svarbiausia, pagaliau bus išsiaiškinta Letės dingimo paslaptis, kuri ir pastumia Domą į tokį pavojingą žaidimą su pačiu velniu, vardu, Ovenas Šou.

Kūrinio vidus

Vertinant pačią istoriją, reikia atsižvelgti į tai, jog į projektą atėjus Justinui Lynui ir jam sukūrus ketvirtą dalį, viskas prasidėjo iš naujo. Sulaukę šeštos dalies, pastebime, jog pirmi du filmai yra nulipdyti iš visiškai kitokio molio. Suprantama – sena komanda sugrįžo ir tai turėjo priartinti viską prie originalių pirmų dalių, tačiau, deja, – naujai pristatyta istorija davė puikų pagrindą iš naujo susipažinti su kultiniais veikėjais. Sunku nuspręsti, kokia tvarka reikėtų žiūrėti šiuos filmus – pirmos trys juostos yra visiškai skirtingi darbai, todėl žiūrint į juos, kaip į trilogiją, jie atrodo labai keistai. Nauji filmai turi bendrą pamatą, bendrą istoriją ir eiliškumą, viskas atrodo lyg būtų serialo pavidalo, todėl yra įdomu stebėti kiekvieną naują filmą ir laukti istorijos finalo, kuri, kaip žadama, laukia mūsų jau kitais metais.

Šeštas filmas suteikė šiokių tokių naujovių – pagaliau duoti visi atsakymai į gerbėjų kamuojančius klausimus, susijusius su didžiausia intriga sukelta penktos dalies finale – Lėtes mirtimi. Iš vienos pusės – labai gerai, jog netempia gumos ir atvirai pateikia jos dingimo priežastis, tačiau iš kitos pusės žvelgiant – tai pernelyg banalūs paaiškinimai.

Pati istorija ir jos pateikimas atrodo žymiai prasčiau, nei tas buvo penktame, geriausiame, serijos filme. Filmo metu nesijaučia tos adrenalinu pulsuojančios atmosferos. Viskas atsiranda tik finalinėse scenose, kai prasideda tikra kova su priešininku. Žinoma, gaila, jog neišlaikoma tokio paties, kraują stingdančio, poveikio kaip tai buvo pateikta ankstesnėje juostoje. Viską kompensuoja tik vienas aspektas – grįžimas prie ištakų. Gatvės lenktynės čia labai dominuoja, kas džiugina ir leidžia pajausti nostalgiją originalui. Staigios, kvapą gniaužančios, automobilių lenktynės Londono gatvėse – didžiausias viso filmo pliusas ir grožis.

Nuobodžiauti filmo metu netenka, tačiau yra keletas scenų, priverčiančių suabejoti kūrėjų kompetencija priimant patį žanrą. Įvyniotas į dramą brutaliai negailestingas veiksmas nėra žavus. Tokie neapsisprendimai gadina viso filmo malonumą. Tenka pripažinti, jog scenaristai visgi neblogai susitvarkė su ankstesnių dalių vingiais, pristatydami viską kitokiose spalvose – pradedant ketvirtame filme esančiu pasipriešinimu narkobaronui Bragai, viskas sugrįžta į senas vėžes ir herojai vėl turi reikalų su senai pamirštu priešu.

Nors ir yra komandoje tam tikrų pasikeitimų, dauguma veikėjų – tie patys. Jų charizma neblogai padeda ištverti kai kurias siužetinės linijos klaidas. Gaila, jog pagrindinis antagonistas neturėjo atitinkamo žavesio ir išskirtinumo. Dialoguose netrūksta humoro, kas pagyvina situaciją ir leidžia šiek tiek atsipūsti nuo kartais beprasmiškai atrodančio veiksmo.

Veiksmo planas įvykdytas beveik tobulai. Didesnė filmo dalis – tai herojų kautynės bei automobilių susirėmimai. Net ir tankas turėjo penkias minutes šlovės. Kas yra labai blogai, kad realistiškumo pateikiama minimaliai – norisi, kad siužetinės linijos veiksmas būtų priartintas „prie žemės“. Čia ne „Žvaigždžių kelias“, kur dominuoja erdvėlaivių susirėmimai, todėl galima ir labiau pasistengti nudžiuginant žiūrovą ne vien tik efektingas pasirodymais bei skrydžiais per tiltą supermeno stiliumi, o pačios istorijos tikroviškumu. Gautas adrenalino krūvis pasiteisina – kai kuriuose momentuose širdis daužosi pernelyg greitai, o tai neblogas jausmas žiūrint šią juostą. Labiausiai džiuginanti filmo dalis – finalinė minutė, dėl kurios galima garsiai paploti kūrėjams. Esanti nuostabi intriga yra it dovana visiems „Greitų ir įsiutusių“ gerbėjams – ji ir vėl neduos ramybės, belaukiant paskutinio šios neįprastos istorijos akordo.

Techninė juostos pusė

Specialiųjų efektų pagalba filmo kūrėjai pasistengė išgauti dar didesnį adrenalino poveikį. Imponavo ir operatoriaus darbas, kurio dėka sugebėta perteikti ne tik paties veiksmo grožį, bet ir priartinti patį žiūrovą prie rodomo veiksmo. Pasijaučiame lyg būtume viso šito efektingo spektaklio dalimi.

Garso takelis – viena silpniausių filmo vietų. Prie scenų netaikliai priderintos muzikinės kompozicijos, matyt, irgi prisidėjo prie bendros atmosferos. Prisiminus penktos dalies muzikinę palydą – viskas skiriasi kaip diena ir naktis. Montažas taip pat nėra kokybiškas. Perėjimas nuo vienos scenos prie kitos pernelyg staigus, o tuo nukenčia istorijos pasakojimo eiliškumas. Dėl garso montažo užmiršti tam tikrus neįgyvendintus niuansus, todėl viskas neatrodo taip tragiškai.

Užburiančiu fonu juostos kūrėjai bent kažkiek kompensuoja prastoką scenarijų ir patį juostos vidų, kuris, palyginus su praeitomis dalimis, nukentėjo atitrūkstant nuo realybės, įsiveržiant į fantastikos erdvę.

Aktorių kolektyvinis darbas

Sena gera komanda vėl sugrįžta su trenksmu. Tiesa, aktorių ansamblyje neapsieita be mažų pasikeitimų, tačiau nuo to tikrai niekas nenukenčia. Visos filmų serijos pagrindinis variklis, Vinas Dieselis, atrodo kitaip nei anksčiau – labiau susenęs ir tai yra matoma visos juostos metu. Netgi galima būtų teigti, jog jo personažas yra pavargęs nuo gyvenimo – tik keliose scenose matomas tas tikrasis Dominikas Toretas.

Amžinasis Domo palydovas, Brajanas, kurį penktą kartą vaidina Paulas Walkeris, taipogi neatrodo taip, kaip anksčiau, – keista matyti du esminius personažus tokiuose amplua. Kietumo juostai priduoda ne kas kitas, o Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas, kuris šiais metais nepaliauja stebinti. Galingas raumenų kalnas blogiukams suteikia puikios pirties.

Moteriškosios lyties atstovės džiugina akis. Smagu, jog į projektą sugrįžo gražuolė Michelle Rodriguez. Vyrų akis itin pakeri jos susidūrimas su kita kieta moterimi. Kovų meistrė, stulbinančio grožio moteris, Gina Carrano filmo metu kaitina kraują. Puikiai pasirodžiusi ir nedavusi pailsėti Michellei, savo pasirodymu Gina dar labiau įsitvirtina veiksmo filmuose. Modelis, subtilaus grožio. Gal Gadot, nors ir neturinti atitinkamų aktorinių sugebėjimų, visgi įneša į filmą dalelę savęs – jos personažas irgi yra esminis šiai filmų serijai.

Antraplaniai veikėjai, prie kurių galima priskirti ir pagrindinį antagonistą, pasirodo blankiai. Tyrese Gibsonas su Ludacrisu perėmę filmo juokdarių rolę iš Dono Omaro ir Tego Calderono atsakingai juokina publiką, kuriai reikia bent kiek atsikvėpti nuo adrenalinu perpildytų scenų. Kaip jau minėta anksčiau, labai pilkas yra pagrindinio blogiuko pasirodymas. Luke‘as Evansas yra puikus aktorius, kuris neturėjo šanso atskleisti savo potencialo, o gaila, nes galėjo išeiti itin įdomus priešininkas.

Epizodiškai pasirodydavo ir praeitų juostų dalyviai. Smagu, jog ir pats visagalis Braga akimirkai pasirodė dėl jį vėl įkūnijusio Johno Ortizo. Filme akimirkai galime pamatyti ir gražuolę Elsą Pataky ar sulaužytos nosies nelaimėlį, aktorių Sheą Whighamą. Na, o desertui, žiūrovai gauna tikrų tikriausią dovaną ir pagrindinį finalinės juostos antagonistą, kurio sutikimas turėtų būti lydimas ovacijomis.

Verdiktas

„Greiti ir įsiutę 6“ – tai negailestingai brutalus riaumojančių variklių pasirodymas plačiuosiuose ekranuose su visų pamėgta komanda. Savo turiniu filmas, deja, žymiai nusileidžia dviem praeitomis dalimis bei šiek tiek nuliūdina savo garso takeliu, tačiau kaip bebūtų, tai yra efektingai pristatoma kelionė su nesuvokiamo greičio automobilių susidūrimais ir nenuobodžiai pateikiamu veiksmu, kurio lydima buvusių nusikaltėlių komanda viena koja priartėja iki ilgai laukto finalo.

Bendras vertinimas: 7/10

Dario Voitukevez

BuvauKine.Lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų