Nepriklausomo amerikiečių kino asas, du kartus įvertintas Venecijos kino festivalio režisierius Harmony‘is Korine‘as, žinomas visų pirma iš tokių neįprastų filmų kaip 2007 metų satyrinės dramos „Ponas Vienišius“ bei tarptautinio rusų, lenkų ir amerikiečių projekto „Ketvirtoji dimensija“, pristato erotiškumu pulsuojantį trilerį.
Kino kūrėjas kviečia žiūrovus atsidurti pačios populiariausios Amerikos jaunimo pavasario fiestos įkarštyje, iš šono pamatyti neapgalvotus karštakošiškus sprendimus lydinčias pasekmes bei tiesiog pajausti visą karštį, sklindantį iš ekrano jaunų ir ištvirkusių žmonių pasirodymo dėka.
Apie ką mes čia…
Keturios geriausios draugės išsiruošia pačiam karščiausias pavasario nuotykiui – pavasario atostogų fiestai, kuri kas metus vyksta Floridoje. Merginos pasiruošusios švęsti iki galo, negalvojant apie pasekmes, bet, deja, jos prisidaro bėdų. Joms į pagalbą ateina paslaptingasis Eilienas, tačiau kiekviena paslauga turi savo kainą.
Kūrinio vidus
Filmą galima charakterizuoti kaip puikų almanachą, kurio dėka sugebama parodyti amerikietiško jaunimo kultūra, bei, žinoma, sugebama susipažinti su svarbiausiu pavasario įvykiu – atostogomis, kurios jau yra virtusios tradicija. Žinoma, scenarijaus autorius dar sugeba kelti intrigą su kriminalinio pobūdžio fonu, kuris tik pagražina visumą.
Juosta susideda iš dvejų istorijų, bei dviejų visiškai skirtingų temų. Pradžiai pristatoma didžiulė fiesta, kurioje jaunimas šėlsta, nežmoniškais kiekiais geria alkoholį, rūko žolę bei uosto koksą. Jaunos ir pusnuogės merginos, demonstruojančios savo iškilumus, bei sportiški vaikinai. Iš vienos pusės, atrodo per daug vulgarus juostos foninis kontekstas, tačiau tai yra visgi puikus aliarmas visuomenei, kiek mes esame supuvę. Pirmoje juostos dalyje pasakojama apie kiekvieną iš pagrindinių personažų atlikėjų būvį ir gyvenimo tikslus, pinigų troškimą ir būdą jų gauti. Pirma dalis visgi yra šiek tiek nuobodoka – veiksmas rutuliuojasi labai lėtai, bet tai netrikdo.
Antrame filmo pasakojime jau susipažįstame su Eilienu. Labai įdomus ir visapusiškas personažas. Būtent jo dalis filme yra pati geriausia, o ypač kai taip kritiškai parodomas baltasis, norintis būti gangsteriu. Jo idealas yra kultinis Tonis Montana iš 1983 metų Briano De Palmos šedevro su Alu Pacino „Žmogus su randu“. Puikiai papasakota personažo istorija. Siužetinės linijos pateikimas po jo pasirodymo įgauna daugiau spalvų, viskas tampa gyva.
Juosta yra kupina įvairiausių kontekstų. Keistos meilės interpretacija labai spalvingai ir drąsiai parodyta. Nors filmas ir turi daugybę atvirų scenų, tačiau viskas pateikta gana preciziškai, erotiškumas nepereina prie pornografijos, tas yra svarbiausia. Vulgarūs momentai, o jų čia yra pernelyg daug, netrukdo peržiūrai, ypač kai parodomas kekšiškas elgesys iš merginų pusės norint išsikovoti bent kiek pagarbos iš aplinkinių. Visos juostos metu matoma ir pajuoka iš kai kurių filmų. Matoma atvira pajuoka ir prieš metus pasirodžiusio nieko verto „Projekto X“.
Pasibaigiant peržiūrai galima dar jausti savyje tuos karštus ir kartu bjaurius degraduojančio jaunimo vaizdus bei pagalvoti apie tokių vakarėlių pasekmes ateinančioms kartoms. Pasaulis degraduoja dėl amerikietiškų tendencijų ir čia būtent matoma kritika taip dievinamam JAV jaunimo laikotarpiui – pavasario atostogoms, kurios su kiekvienais metais pavirsta į dar didesnį pragarą. Pamokantis darbas, kurio vertė su laiku vis dar augs.
Techninės pusės ypatumai
Nėra prie ko prikibti, techninė filmo pusė tiesiog nepriekaištinga. Garso takelis vertas atskirų pagyrimų. Puikiai sudėliotos muzikinės kompozicijos perteikia visą rodoma filme atmosferą visais 100 procentų. Fone skambant net ir Britney Spears kūriniams, pateikimas yra meistriškas. Vien ko verta scena prie pianino. Prie to prisideda montažas, kurio dėka išgaunamas dar didesnis malonumas iš matomų ir girdimų akimirkų bežiūrint juostą.
Operatoriaus darbas irgi vertas paminėjimo. Labai kruopštus kadrų pasirinkimas. Viskas ekrane perteikiama efektingai, seksualiai, atvirai. Foninė spalvų gama, jau nuo pačios pradžios krentanti į akis, labai stilingai atrodo. Tuo pačiu spalvų dėka yra sukuriamas filmo individualumas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didžiausiai nuostabai, būtent aktorių kolektyvinis darbas yra didžiausia šios juostos staigmena. Pagrindinio ketvirtuko atlikėjos pasidarbavo iš peties. Vanessa Hudgens, suvaidinusi ypač vulgarios merginos vaidmenį, žavi labiausiai. Seksualus ir neužmirštamas personažas, o koks velniškai karštas žvilgsnis pas ją. Čia yra kol kas geriausias pasirodymas jos kino karjeroje.
Karščiu alsuoja ir dar dvi jos kolegės. Tai Ashley Bensona bei paties režisieriaus žmona Rachel Korine. Drąsus pasirodymas ekrane. Jų veikėjos labai šarmingai papildo Vanessos kompaniją, ko negalima pasakyti apie Justino Bieberio merginą.
Selena Gomez taip ir nesugeba atskleisti savęs, nes ji vis dar yra vaikiškų personažų nešiotoja. Net keista, kam ji ryžosi šiam vaidmeniui. Pilkas ir neįdomus pasirodymas ekrane, tegul toliau vaidina žemo intelekto juostose kur žodis iš „F“ raidės nėra ištariamas, nes žiūrovai yra tam tikro amžiaus.
Desertui pasirodantis Jamesas Franco yra viso filmo pažiba. Labai nustebina jo toks pasikeitimas, bei irgi galima teigti, jog čia yra jo geriausias vaidmuo nuo 2011 metų filmo „127 valandos“. Įsimintinas veikėjo pateikimas tampa neužmirštamu viso šio nuostabaus filmo komponentu.
Verdiktas
„Laukinės atostogos“ – tai įsimintinas nepriklausomo amerikiečių kino atstovas, sugebantis kaitinti nuo pačios pradžios iki spalvingo finalo. Puikios vaidybos, neužmirštamos techninės pusės, įdomios temos ir išraiškingo pavasario atostogų kultūros išaiškinimo dėka tai be abejo yra vienas iš geriausių avangardo šedevrų, kurio vertė su metais vis labiau kils, jog galiausiai bus prilipdytas kultinis statusas.
Bendras vertinimas: 8/10
Dario Voitukevez
