Ar esate kurią nors žiemos naktį praleidę lauke, toli nuo miestų ir šviečiant pilnam mėnuliui? Jeigu taip, tai žinote kaip viskas aplinkui būna siurrealu. Sniegas ir mėnulis naktį padaro ypatingai šviesią, o ant žemės spindinti galybė snaigių, atrodo tarsi iš dangaus nukritusios žvaigždės. Jeigu dangų dar apgaubia ypatingi plunksniniai debesys, tai pro juos šviečiantis mėnulis sukuria įspūdingus halus – šviečiančius apskritimus aplink Žemės palydovą.Nežinote apie ką kalbu? Tuomet nuoširdžiai kviečiu pasižiūrėti mano naująjį darbą apie naktinę žiemą, joje vykstančius naktinius reiškinius ir žmogaus pamirštas, negyvenamas bei apleistas vietas.
Visas filmukas buvo padarytas vien tik iš nuotraukų, todėl matote ne realiu laiku vykstančius vaizdus, o pagreitintus iki daugiau nei tūkstantį kartų reginius. Fotoaparatas (Nikon D7000) nėra kažkuo ypatingas, tačiau juo buvo stengtasi pasiekti maksimalių rezultatų. Dėl šios priežasties teko sėdėti šimtus valandų prie kompiuterio, kol buvo išgauti kokybiški vaizdai. Nesunku pagalvoti, kad filmuke nėra nieko tikro, o viskas padirbta, tačiau neapsigaukite. Kompiuteris yra skirtas sukurti kokybišką, patrauklų akiai, vaizdą iš realios informacijos, kurią užfiksuoja fotoaparatas. Mėnulis dangų įsotina mėlyna spalva, o puikiai šviesą atspindintis sniegas aplinką dar labiau išryškina, todėl žvaigždės pradeda šviesti net ir „dieną“. Vienintelis dalykas filmuke yra netikras, tai žvaigždžių susisukimas į spirales, kuris buvo išgautas pritraukiant vaizdą kol žvaigždės sukasi.
Vienintelis dalykas filmuke yra netikras, tai žvaigždžių susisukimas į spirales, kuris buvo išgautas pritraukiant vaizdą kol žvaigždės sukasi.
Taigi viskas padaryta iš daugybės realių kadrų ir reiškinius matomus filmuke galite išvysti patys. Kai kurie jų yra ganėtinai reti, pavyzdžiui didysis halas (halas aplink halą) ties 20-ta sekunde gali būti matomas vos kelis kartus per metus. Man labai pasisekė tikriausiai todėl, kad per šių ir praėjusių metų žiemą praleidau virš 40 naktų lauke. Džiaugiuosi visais retais laimikiais, bet kentėti teko nemažai. Teigiamos temperatūros nebuvo nė karto, o kartais nukrisdavo ir iki -20 laipsnių.
Lauke tekdavo išbūti iki 6 valandų, todėl buvo ne vienas kartas, kada nejausdavau kojų net ir sugrįžęs namo.
Nepaisant šalčio, kuriame teko išbūti, tikrai nesiskundžiu. Atsigrožėjau ne tik įspūdingais reiškiniais, bet ir aplankiau įdomias, bei tikrai nejaukias vietas. Viena tokių yra beveik visiškai apleistas Galvokų kaimas ir daugybę negyvenamų pastatų, bei griuvėsių Biržų rajone. Taigi visas darbas padarytas, o jums belieka pasidžiaugti rezultatais. Labai viliuosi, jog patiks.
Tadas Janušonis
