Festivalių kalendorius ir pirmasis vasaros savaitgalis buvo pažymėtas miesto erdvės festivaliu „Loftas Fest 2013“. Vos pernai „Loftas Fest“ organizatoriai metę iššūkį vandens, miško ir lauko lokacijos šalininkams šiemet vėl kvietė nekelti kojos iš miesto zonos, išsimiegoti pas mamą ir mėgautis ryškių muzikos atlikėjų, savo darbo entiuziastų ir kitų miestiečių draugija. Gena negalėjo neaplankyti kaimyniame miesto rajone vykstančio trijų dienų vakarėlio ir su kolegomis nėrė į muzikos, meno ir žinių šurmulį.
Melomanų ausys lankstėsi iš malonumo
Festivalio organizatoriai labai džiaugėsi aukšto tarptautinio lygio muzikos atlikėjais – JAV atstovais: laukiamiausia festivalio pažiba, bet vos pusvalandį savaitgalio maratono finalininkams skyrusi, Kelis ir kaip visada atsipalaidavęs chillwave/electropop kūrėjas Toro Y Moi. Italų house techno grupė Tale Of Us ir prancūzaitė, viena garsiausia moteris didžėja, Miss Kittin spėjo pagroti, padainuoti, pašokti ir buvusius kartu – išvaryti iš proto ir iš savęs. Sceną teatru pavertė charizmatiškieji islandai múm ir FM Belfast, šeštadienio saulės palydėta baladžių kūrėja Chinawoman, antrą sykį festivalį lankantys ir vistiek nepakartojami danai C.A.R.T. ir kiti, Lietuvos sieną kirtę ir „Loftas Fest“ scenose nusileidę muzikos atstovai.
Gena pabrėžia, vietiniai lietuvaičiai nė iš tolo nenusileido taip laukiamiems tarptautinimas atlikėjams: chillwave bangose skandino ir stovėti neleido Fingalick, penktadienį iššoktą energiją grąžino duetas Dee & Kamy, jauni-nauji-perspektyvūs ba (Benas Aleksandravičius), elektroninėmis subtilybėmis besidalinantis šakiškis NAPO ir linguoti, dainuoti, prisiminti tiek senus, tiek naujus SKAMP hitus kvietė festivalio metu minėta 15-likos metų grupės veiklos sukaktis. Ir tai tik dalis, ką Genai teko išgirsti viena ar kita ausim. „Loftas Fest“ organizatoriai žadėjo daug ir muzikalaus. Pažadėta – įvykdyta, kiekvienas rado tai, kas skanu būtent jo muzikiniams receptoriams.
Buvo momentų, kai Gena jau bijojo, kad jo krokodiliška širdis lėks lauk. Visiems garso, vibracijų, vizualizacijų megėjams kiekvienoje Lofto erdvėje ir scenoje turėjo pakakti. Tik kaži kaip ten paslaptingame „Ravezilla“ rūsely… Pirmąjį vakarą garso buvo šiek tiek per mažai, bet antrąją dieną organizatoriai atvežė papildomos aparatūros ir garso, švelniai tariant, buvo nepagailėta. Gena kelia letenas į viršų ir smarkiai ploja.
Pavargusiems nuo muzikos – veiklų gausa
Kaip ir praėjusiais metais, Naujamiesčio loftų erdvės neapsiribojo tik muzika. Festivalyje veikė kino teatras „Pasaka“, kuris buvo didžiausias malonumas antroje nakties pusėje pailsusiems reiveriams. Antrą ir trečią festivalio dienomis vyko konferencija „What’s Next?“ su idėjomis, pozityvumu ir žiniomis įkvepiančiais, šiandien itin dažnai linksniuojamais žmonėmis. Pajudėti ne tik šalia scenų norėjusiems taip pat buvo ką veikti: visai šalia vyko badmintono ir futbolo turnyrai, o drąsesni festivalį pamatė iš „paukščio skrydžio“. Festivalis buvo atviras tiek jauniems, tiek gerai žinomiems menininkams, kurie padailino ne tik Lofto erdves, bet ir interaktyviai įtraukė pačius festivalio lankytojus į kūrybinį procesą. Gena, lygindamas šių metų festivalį su 2012 metų veiklomis sako: ,,Buvo žymiai interaktyviau, bet gal kiek „per balta“ – Samsung reklaminė scena nei garsu, nei dydžiu nenusileido muzikos scenoms“.
„Loftas Fest“ unikalumas visada bus tai, kad festivalis vyksta Lietuvos sostinėje, loftų kvartalo erdvėse tendencingai pasiskirsčiusi muzikos, meno ir netgi žinių erdvės. Laukuose, prie ežero ar miško tankmėje ne taip lengvai galėtum pasigauti wi-fi, įsikrauti savo išmanųjį telefoną, pažaisti X-box‘u ar kaip kitaip interaktyviai leisti laiką. Gena deda + „Loftas Fest“ organizatoriams už festivalio urbanistiką ir įrodymą, kad trijų dienų festivalyje nebūtina mindžioti žolės ar bereikalingai teršti ir taip vos gyvų šalies ežerų.
Apie festivalio unikalumą galima kalbėti ir iš poilsio zonos pusės. Atvykusius kiek iš tolimesnių Lietuvos kraštų ar net kaimynių šalių, nakvoti kvietė kempingas po Lofto stogu – Loftivilis. Kadangi Loftvilis buvo draugiškas savo gyventojams, paprasti praeiviai ir net festivaliautojai be specialių apyrankų negalėjo pasižvalgyti, kaip gyvena Loftvilio svečiai.
Maistas tenkino žmones, žmonės tenkino vieni kitus
Vienas didesnių festivalio miesto aplinkoje pliusas – maistas arba taip organizatorių nuliaupsinti blynai namuose. Gardaus maisto Lofte netrūko, festivaliaujant mieste maisto poreikiai kiek mažesni nei gyvenant pievoje. Populiarių miesto užkandinių ir kavinių virtuvės savo darbą atliko puikiai ir nudžiugino ne vieną skrandį. Gena taip pat toli gražu neliko alkanas. Higienos erdvė, nors ir visiškai šalia veiksmo, tačiau savo kvapais vakarėlio netrigdė ir didžiulių eilių prie tualetų nebuvo.
Krokodilas taip pat buvo maloniai nustebintas festivalio organizuotumu: pasirodymų laikas buvo itin punktualus, savanorių ryžtas surinkti visas išsiblaškiusių festivalininkų pamestas skardines ar po pasirodymų iš karto už rankyčių griebtais atlikėjais ir taikliai suregztais žurnalistės klausimais tiesiogiai transliuojamo interviu metu.
Genai visi yra draugai, bet laikui bėgant krokodilas pastebėjo kelias išsiskiriančias festivalio lanktytojų grupes: tie kurie atėjo, nes žino ko nori (mažiau blaškymosi, daugiau koncentracijos ties viena ar kita veikla) ir tie, kurie visiškai atsidavė savaitgalio maratono teikiamiems malonumams – norėjo išbandyti viską čia-dabar ir greitai. Krokodilo akimis, festivalis pritraukė ne tik paprastus mirtinguosius, bet ir žmonės iš televizijos ekranų ir žurnalų viršelių.
Apsaugos darbuotojai skleidė tokią neverbalinę kalbą, kad atrodė, jog už bet kurio iš apsauginio/ės nugaros galima jaustis kaip už sienos. Kartais net Gena nesuprasdavo ką jis blogo galėjo padaryt. Buvo stipru.
Vertinimas – 8/9
Rytai pas mamą, rytai pas draugus, rytai automobilyje ar tas pats rytas sutiktas Lofto erdvėse. Pravėdinus galvas, praskalavus burnas reikia keltis į naują dieną, naują nuotykį, naują emociją. Gena mano – kad ir kokį išskirtinį skonį turi muzikai, kūrybai ir kitai veiklai, nesakyk, radai kas ir Tau artima.
Atlikėjų ir kitų dalyvių, festivalininkų internetinėje erdvėje sklandanti nuomonė – buvo smarkiau ir ryškiau nei pirmąjį kartą. Tris dienas urbanistinėje aplinkoje praleidęs krokodilas jaučiasi labai gerai. Ieškojo ir rado tai, kas artima, o kartais net negalėdavo apsispręsti: kuri aplinka, kuri muzika mielesnė. „Loftas Fest“ kolektyvui linkime šiek tiek atsipūsti, išsimiegoti ir kitais metais garantuoti (trečias kartas juk) savo unikalumą.
Už nuotraukas dėkojame: Tautvydui Stukui
