Mantas Bartuševičius - gimęs ir augęs Vilkijoje šiuo metu pasirodo kartu su „Humoro klubo“. Scena jam nesvetima, tačiau joje jis ne tik linksmina, o kartais ir žavi savo atliekama muzika.
Apie muziką jo gyvenime ir stundup‘us kalbamės su šmaikščiuoju Mantu.
- Kada pradėjai muzikuoti?
- Pradėjau muzikuoti dar vaikystėje. Kažkurio gimtadienio proga gavau dovanų „Phillips“ magnetofoną ir turėjau daug kasečių, mokėjau visas mintinai - nuo Baliaus dainų iki Tikrosios išdykėlės. Prašydavau tėvų, kad leistų kambaryje klausyti muzikos prieš užmiegant. Leisdavo, nes jie buvo geri žmonės. Vėliau muzikos mokykla, koncertai ir palaidas roko žvaigždės gyvenimas.
- Kaip tavo rankose atsirado gitara?
- Gitara mano rankose atsirado, kai ją nusipirkau. O šiaip viskas atsitiko ganėtinai dinamiškai ir spontaniškai. Išgirdau savo draugą grojant bažnyčioje, nuėjau pas mamą ir pasakiau, kad man reikia gitaros, netikėjo, sakė, kad prisigalvoju, bet neilgai trukus nupirko. Buvo sunku persilaužt ir jau buvau bepalūžtąs, bet nusprendžiau, kad negaliu nuvilt nei tėvų nei savęs ir „boom“, išmokau, o tada konkursai, koncertai ir palaidas roko žvaigždės gyvenimas! (šypsosi).
- Pirmas solo koncertas, ar buvo baisu?
- Pirmasis mano koncertas - autorinis vakaras, įvyko, kai buvau pirmame kurse. Vyko mano mokykloje, nesitikėjau tokios žmonių gausos. Kai pamačiau, kad salė sausakimša ir gale salės žmonės nebetelpa, supratau, kad reiktų pradėti jaudintis. Man padėjo labai daug draugų, buvo daug techninių trukdžių, kurie netgi padėjo padaryti vakarą linksmesnį ir reziume viskas buvo super! Kiek žinau, žmonės laukia antrojo vakaro gimtinėje ir žinau, kad jis tikrai bus, tai tik laiko klausimas, dabar dar reikia palinksminti vilniečius.
- Pasirodai su „Humoro klubu“, kaip pavyksta atrasti laikos ir muzikai?
- Kol kas dar pavyksta rasti laiko, o kai jo truks, tai teks sujungti abu pomėgius į vieną. Nežinau kas gausis, bet, tiesą sakant, visada kirba mintis įjungti muzikos į standup'ą arba standup'ą į muziką. Juk net ir A. Mamontavas yra dainavęs "Galbūt ne standup'as skamba muzikoj, o muzika standup'e, ką apie standup'ą žinome mes" ar kažkaip panašiai. (Juokiasi).
- Tavo muzikiniai įkvėpimai.
- Hmm, mano kūrybiškumą ir įkvėpimą prognozuoti sunkiau netgi, nei kada baigsis lietuviška žiema! Jis priklauso nuo nežinia ko, bet kartais tiesiog „užeina" ir tada skubu kurti, mintys pasipila ir jas reikia spėti sudėlioti, nes labai greitai keičia viena kitą. Labai norėčiau, bent kiek išmokti kontroliuoti šitą procesą, nes kol kas jis nekontroliuojamas, visai kaip mano palaidas roko žvaigždės gyvenimas.
- Scenoje norėtume pagroti su... ?
- Pianinu, nes taip ir neišdrįsau panaudoti šio savo gabumo prieš žmones koncerto metu. O iš žmonių, tai su savo dievukais – „Mumford and Sons“ arba „Coldplay“. Tikiu, kad vieną dieną pavyks tai padaryti, bet kol kas jie netrykšta noru su manim padainuoti.
- Linkėjimas klausytojui.
- Linkiu klausytojams būti ne tik klausytojais, bet ir girdėtojais!
Artimiausias Manto Bartuševičiaus koncertas, kuriame jis vis tik bandys jungti stundup‘ą su muziką, jau šį šeštadienį 21 val. ispaniškame restorane „Lizarran“ (Vilniaus g. 27).
Koncertas nemokamas!
