Du jauni atlikėjai Laurynas Valatka ir Agnė Živatkauskaitė kurį laiką koncertavo atskirai, ir tik neseniai suvienijo jėgas ir tapo grupe „No Intro“. Abu kaip susitarę teigia, kad grupės pavadinimas byloja, kad jiems svarbiausia klausytojams sukelti unikalias emocijas, o ne jas apibūdinti žodžiais.
Apie bendrą kūrybą komandoje kalbiname Lauryną ir Agnę.
- Buvote atskirai koncertuojantys atlikėjai, kaip susikirto Jūsų keliai?
- Abu esame iš tos pačios gimtinės – Telšių, bet mūsų kelius suvedė muzika: aš ieškojau grupei savo žmogaus, Agnė ieškojo savų žmonių.
- Koks Jūsų abiejų kūrybinis procesas?
- Malonus, kartais įtemptas, neretai sudėtingas ir ilgas, bet šis procesas abiems mums kelia labai geras emocijas. O etapais, žingsniais, veiksmais aš negalėčiau jo iki galo įvardinti, nes jame įvyksta vis kažkas naujo, o ir nenorėčiau visko jame žinoti, susidėlioti žingsniais ir remtis kažkokių veiksmų planu, nes tai jau būtų ne kūrybinis, gamybinis procesas.
- Jūsų įkvėpimo šaltiniai?
- Turbūt šaltinių galima įvardinti nemažai, ypač juos skaidant ir rūšiuojant, bet kiekvienas šaltinis yra kilęs iš mus supančios aplinkos arba kitų aplinkų, savaip sąveikaujančių su mus supančia, o pagrindinis aplinkos veiksnys yra pats žmogus. Taigi trumpai tariant – žmonės!
- Ar sunku būti ir kurti komandoje? Ar tai teikia daugiau atradimų?
- Žiūrint į grupę žmonių, kaip į paveikslą, kiekvienas grupės narys yra paveikslo dalis, galbūt ne visada pavyksta nupiešti tą paveikslą tokį kokį tu jį įsivaizduoji, nes šiame procese dalyvauja kelių „dailininkų“ vaizduotės, bet tai nėra blogai, nes neretai tas paveikslas tampa dar įdomesnis nei galėjai įsivaizduoti. Darbas kartu leidžia pažvelgti į viską iš platesnės perspektyvos. Juk daugiau akių, daugiau ir vaizdo gali aprėpti, o tai reiškia, kad ir daugiau atrasti galima (šyspsosi).
- Jūsų mylimiausi atlikėjai/grupės?
- Turime nemažai gerų draugų muzikantų, kurie mums kaip šeima, juos labiausiai ir mylime!
- Su kuo norėtumėte pagroti vienoje scenoje?
- Visada yra didžiulis malonumas mums abiems groti su visais, kuriais mes jaučiamės kaip namuose ir galime groti ne vien tik scenoje. Svajonės išreikštos garsiai virsta planais, o planai turi tendencija „nueiti šuniui ant uodegos“, todėl geriausia bus, kad pasilaikysime tuos muzikantus savo svajonėse, o jau kai su jais pagrosime, tai ir visi, kas norės sužinos, kokios vis gi tos svajonės buvo (šyspsosi).
- Ko iš Jūsų galima tikėtis ateityje? Arba Jūs po penkių metų?
- Daug daugiau muzikos, kartu ir atskirai. Būsim dalelė to, kas norėtumėm būti, dalele to, ko nesitikėjom, būsim dalelė to, kas dabar esam ir dalelė to, kuo niekada iki tol nebuvom!
- Linkėjimas klausytojui.
- Linkime, kad Jums niekada nepritrūktų ausims malonių garsų ir tikimės, kad mes savo muzika atgabensime dar keletą jų!
Artimiausias Lauryno ir Agnės koncertas, šį ketvirtadienį (03 27) 20 val. ispaniškame „Lizarran“ restorane (Vilniaus g. 27).
Koncertas nemokamas!
