Penktadienį nuaidėjo paskutinės festivalio „Gaida“ natos. Paskutinė festivalio diena iš pažiūros nebuvo apkrauta renginiais. Pirmasis jų vyko Filharmonijos svetainėje. Čia pristatyta oficiali festivalio knyga „Gaidos obertonai“. 551 puslapių knygoje apžvelgiama festivalio „Gaida“ istorija nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų. Taip pat knygoje – rinktinės festivalio recenzijos, pokalbiai su penkiais festivalio direktoriais bei kai kurių aktyvių festivalio apžvalgininkų reminiscensijos. „Gaidos obertonuose“ surinkta ne tik kritika, bet ir straipsniai iš spaudos, kultūriniuose žurnaluose publikuotos apybraižos. Knyga skirta ne vien tik profesionaliems kompozitoriams ir atlikėjams, ją bus įdomu skaityti ir festivalio klausytojui.
Knygos pristatymo metu kalbėta apie įvairią šiuolaikinės aktualiosios klasikinės muzikos problematiką. Nepagailėta konstruktyvios kritikos vienam ar kitam festivalio renginiui. Tačiau vienas festivalis tuomet organizuotas Šarūno Nako buvo ypač giriamas bei keliamas kaip pavyzdys. Tai jaučiama ir knygoje bei autorių žodžiuose, išsakytuose renginio metu. Pasak jų, „Per Nako organizuojama festivalį renginių skaičius buvo kone 5 kartus didesnis. Ne visur ir suspėdavom“.
Knyga pristatyta. Pasijuokta, pakalbėta rimtai, padiskutuota. Gerų emocijų pritvinkę toliau susitinkame su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu. Festivalio „Gaida“ proga A.Martinaitis nutarė surašyti „Muzikinį testamentą“ – šį savo naujausią simfoninį kūrinį paveldėjimo teise palikdamas „tiems, iš kurių nuolat girdėjau gyvąją muziką, orkestrinius perlus“, t. y., 70-metį mininčiam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.
Specialiai festivaliui A.Martinaitis parengė ir naują 2003 metų kūrinio „Europos periodo parkas“ versiją altui ir orkestrui, seno kūrinio prikėlimą naujam koncertiniam gyvenimui prilygindamas „nelaimingai moteriai, kurią tu padarai laiminga“. Kūrinį teko išgirsti. Užburiantis, su šiek tiek ironijos, tačiau rimtas darbas, kurio klausantis nejučiomis užsimerkia akys, kad niekas aplinkui netrukdytų pajusti muzikos skambesio.
Prisipažinsiu, klasikinės muzikos koncerte paskutinį kartą buvau prieš 9–10 metų. Nesu itin didelis šios muzikos gerbėjes. Tiesą sakant – nebuvau. Kol nepasitaikė proga apsilankyti „Gaidos“ renginiuose. Užburiantis simfoninio orkestro skambesys, tikslus kaip laikrodis kūrinių atlikimas (vakaro metu atliktos 4 kompozicijos) – tai kas buvo užmiršta ir ką itin taikliai priminė festivalis.
Vakaro metu Lietuvos Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Nacionalinės premijos laureatas, dirigentas Robertas Šervenikas.
