Šėlstančios violončelės atvyko ir į Kauną. Kovo 21-osios renginys „Žalgirio“ arenoje – aštuntas grupės „Apocalyptica“ koncertas Lietuvoje, tačiau pirmasis laikinojoje sostinėje. Suomių roko gigantai jau ne pirmi metai iš eilės savo pasirodymams suteikia naujo skambesio – du kartus koncertavę Trakų pilyje, porą kartų kartą atvykę su vokalistu, o šį kartą jiems talkina „Avanti!“ simfoninis orkestras.
Publika – labai solidi. Yra ir jaunų žmonių, paauglių. Tačiau dauguma jų – atvykę su tėveliais ar seneliais.
Publika – labai solidi. Yra ir jaunų žmonių, paauglių. Tačiau dauguma jų – atvykę su tėveliais ar seneliais.
Vos keliolika minučių po aštuonių, Apocalyptica įžengė į sceną, papuoštą albumo „7th Symphony“ elementais. Vakarą muzikantai pasirinko pradėti su kūriniais iš albumų „Reflections“ bei „Worlds Collide“. Klausytojai, kurių visgi nebuvo gausu, savo dievaičius pasveikino audringais plojimais, nors ir iš sėdimų vietų. Patys atlikėjai grojo taip, kaip ir visuose koncertuose – bendraujant su publika, „erzindami“ vienas kitą bei negailėdami savo kaklo raumenų. Eicca Toppinen‘o ir Perttu Kivilaakso plaukai sukosi 360 laipsnių, o už jų nugarų buvęs orkestras ramiai dirbo savo darbą.
Orkestras pasižymėjo Antero Manninen (buvęs ilgametis „Apocalyptica“ narys) vertu santūrumu – grojo susikaupę ir nepalikdami savo vietų, tačiau to užteko sukurti kitokiai atmosferai. Suomių muzika suskambėjo visiškai naujai, pavyzdžiui, „I Don‘t Care“, kuri paprasta atliekama su kviestiniu vokalistu, sugrota lyriškiau, dominavo klavišiniai, o būgnininkas Mikko Siren darbo gavo tik dainai besibaigiant. Koncerte skambėjo ne tik grupės kūryba ar kitų grupių perdirbiniai, bet ir visai nauji kūriniai, sukomponuoti Eicca Toppinen‘o projektui Wagner Reloaded, skirtam Richardo Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms paminėti.
Būtent minėtasis projektas ir paskatino grupę tokiam turui. „Tai brangiausia, ką mes iki šiol darėme, todėl žiūrėsime, kaip seksis, ar verta jį tęsti,“ – viename interviu sakė Eicca Toppinen‘as. Šis „Apocalyptica“ eksperimentas keliauja tik per Suomiją, porą Vokietijos miestų, Lenkiją bei Baltijos šalis, o po jo ketina įrašinėti naują albumą. Roko muziką derinti su orkestru nėra nauja idėja: violončelininkų įkvepėjų „Metallica“ turas „S&M“ taip pat vyko su simfoniniu orkestru.
Įvairūs vertinimai
Nestandartinis koncertas sulaukė įvairių nuomonių. Didžiausią burbesį sulaukė tai, kad buvo galima tik sėdėti, nes susirinkusieji paūžti pagal simfoninį roką buvo priversti laikytis savo vietose, o šiai taisyklei nepaklusę trukdė tiems, kurie negalėjo matyti.
„Chebra, susirinkom tūsint, o ne sėdėti. Toks vaizdas, kad į sekmadienio mišias visi susirinko...“ – teigė vienas iš koncerto žiūrovų.
Ši problema buvo išspręsta koncertui baigiantis, kai visa publika atsistojo, o patys didžiausi gerbėjai pribėgo prie pat scenos. Kita iškilus problema – netikėtai pasikeitusios vietos, kuomet vietoj kelių eilių buvo įmontuotas valdymo pultas, o tie, kurie turėjo ten sėdėti, buvo iškeldinti kitur. Tačiau be šių nesklandumų publika buvo patenkinta, taip pat į koncertą rinkosi ir tie, kurie jau trečią, ketvirtą ar net aštuntą kartą.
Tarp sugužėjusių į „Žalgirio“ areną buvo ir dainininkas Justinas Lapatinskas. „Tikėjausi gal kiek ramesnės muzikos, bet viskas tikrai gerai. Ypač patiko kūriniai, atlikti tik violončelėmis, nes dėl orkestro nelabai girdisi pagrindinių instrumentų partijos“ – savo įspūdžiais dalinosi atlikėjas.
