Vienas ryškiausių latvių kompozitorių Z. Liepinš atvežė „Paryžiaus katedrą“ klaipėdiečiams.
Trijų dalių spektaklis žiūrovus nukėlė į paslaptinguosius viduramžius ir artėjant Šv. Valentino dienai priminė bene pačią gražiausią meilės istoriją. Aktoriai savo vaidyba tiesiog nepaliko abejingų. Rita Petrauskaitė (Esmeralda), Edmundas Kučinskas (Kvazimodas), Artūras Kozlovskis (Frolas), Valerija Balsytė (Giudiulė), Kęstutis Nevulis (Grenguaras) ir kiti suteikė šiam Viktoro Hugo kūriniui kiek kitokį atspalvį. Nuostabios aktorių vaidybos ir nepakartojamos orkestro (dirigentas D. Zlotnikas) muzikos dėka Paryžiaus katedra tapo ne tik nelaimingos meilės, paslapčių, bet ir savotiško džiaugsmo vieta. Juk meilė iš tiesų egzistuoja.
Reikia paminėti, jog Kvazimodo vaidmenį įkūnijęs Lietuvos estrados žvaigždė E. Kučinskas yra kviestinis šio spektaklio aktorius. Esmeraldą vaidina gerai žinoma Klaipėdos muzikinio teatro solistė R. Petrauskaitė. Verta nepamiršti ir dramatiškojo Frolo, kurį vaidino bosas A. Kozlovskis. Galbūt toks pagrindinių aktorių skirtingumas, tai, kad jie ne visuomet vaidina kartu, siužetui suteikia dinamiškumo, padeda dar labiau pajusti tą amžiną konfliktą tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, žmogiškojo ir žvėriškojo pradų.
Viduramžišką atmosferą sukėlė J. Rimkutės kurti kostiumai bei dekoracijos. Gotikinio stiliaus konstrukcijos, tamsokas, paslapties suteikiantis apšvietimas, pastelinių, niūrių spalvų Paryžiaus varguomenės rūbai – juk visa tai telpa žodyje viduramžiai.
Nepaisant to, kad salėje buvo ganėtinai šalta, žiūrovai tai tiesiog pamiršo pakerėti spektaklio ir pertraukos metu vykusio aklųjų ir silpnaregių pasirodymo. Buvo pristatyta aklųjų ir silpnaregių vaikų darbų paroda. Jie „mato ne akimis, o širdimi“, – sakė projekto „Aš regiu širdimi“ organizatorė E. Jokužytė pristatinėdama parodą. Ir tai tikra tiesa, nes šių vaikų darbai žavi ir spalvomis, ir tokia spalvų palete, kuri būdinga visiems vaikams.
Klasika tapusi V. Hugo kūryba, aktorių vaidyba, dekoracijos, kostiumai, teatro baleto šokėjų įsikūnijimas į chimeras, gyva muzika, nenuobodžios pertraukėlės, tinkamai paskirstytas spektaklio dalių laikas – visa tai sukėlė begalę emocijų, o po kūną nevalingai bėgiojantys šiurpuliukai reiškė tik vieną – tai nepakartojama ir nuostabu.
Nuotraukos iš internetinės Klaipėdos Valstybinio Muzikinio teatro svetainės.
