Trečiajame Piano.lt vasaros festivalyje – puiki galimybė išgirsti ir pamatyti Body Percussion projektą, kuriame dalyvaus Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos absolventės bei Klaipėdos kamerinis orkestras. Koncertą ves aktorius Andrius Bialobžeskis. Rugpjūčio 28 d. Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatre klausytojai turės galimybę išgirsti kaip skamba žmogaus kūnas, lietaus vamzdžiai, medinės dėžės, šlepetės ir kiti scenoje rečiau naudojami daiktai.
Kūno perkusija – tai muzika, kuri kuriama naudojant savo kūną. Pasak projekto idėjos autoriaus, dirigento Mindaugo Piečaičio – kūno perkusija apjungia muziką, fizinę energiją ir judesį. Grupės pasirodymo metu skamba L. Andersono, M. Siefkes, W. Schinstine muzika, grupių Les Tambours de Bronx, Mayumana, Barbatuques kūriniai, kuriuos aranžavo M. Siefke ir M. Piečaitis. Kūriniai atliekami neįprastiniais muzikos instrumentais – pačiais netikėčiausiais daiktais, pvz. plastmasinėmis vandens talpomis.
Mindaugai, kaip Jūsų gyvenime atsirado kūno perkusija, kaip esate susijęs su šiuo žanru ir ką galėtumėt apie jį papasakoti?
Jau vaikystėje man patiko išgauti garsus iš pačių netikėčiausių daiktų, kurie patys savaime nėra pritaikyti muzikavimui. Pamenu, kai būdamas vaikas gulėjau ligoninėje, su savo palatos „kolegom“ surengiau koncertą panaudodamas tuščius butelius. Į butelius pripylus skirtingą kiekį vandens – turėsite instrumentus skirtingo aukščio garsams išgauti. Kalbant rimčiau, man didelį įspūdį padarė grupė STOMP. Tai visame pasaulyje gerai žinoma grupė, kuri ritmą ir muziką kuria iš visko, kas barška, skamba, traška ar skleidžia kitokius garsus.
Viena iš mėgstamiausių kūno perkusijos grupių – brazilai Barbatuques. Jų ir kitų garsiausių grupių pasirodymus teko stebėti ir 5-jame kūno perkusijos festivalyje Turkijoje. Tai man paliko neišdildomą įspūdį. „sdsd“
Gal žinote kūno perkusijos atsiradimo istoriją?
Kūno perkusijos užuomazgas galima rasti įvairiose šalyse. Pvz. ispaniškas flamenko, kada ritmingai trepsima kojomis, plojama rankomis. Dar ryškesnių bruožų galima įžvelgti juodaodžių vergų muzikoje. Neturedami tradicinių instrumentų jie grodavo tiesiog dėžėmis į kurias rinkdavo derlių. Šiais taupymo laikais, manau, kad ekonomiška užsiimti kūno perkusija, nes nereikia specialių instrumentų (šypsosi).
Ar daug kūno perkusininkų yra Lietuvoje?
Manau, kad tikrai yra besidominčiu šiuo menu ir Lietuvoje, bet tai dar sąlyginai jaunas reiškinys mūsų šalyje ir reikia laiko, kad atsirastų daugiau atlikėjų, rengiančių kūno perkusijos pasirodymus.
Kiek atlikėjų per Jūsų koncertus dažniausiai pasirodo scenoje?
Rugpjūčio 28 d. koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru, bendrai paėmus, pasirodys apie 20 žmonių. Kuo daugiau žmonių ant scenos, tuo sudėtingiau išgauti ir išlaikyti kokybę. Todėl scenoje matysite labai įvairias kombinacijas.
Ar jau teko pasirodyti užsienio scenose?
Su šiuo projektu dar ne, bet turiu jau šiokių tokių planų.
Kokiais neįprasčiausiais instrumentams atlikėjams yra tekę groti?
Man sunku sugalvoti, kuo aš tik nebandžiau groti (šypsosi). Sustojęs pertraukėlei po festivalį atidariusio plaukimo plaustu Nerimi, susiradau prieplaukoje kažkieno tai ramiai sau stovintį tarnybini krovininį automobilį. Ir iš jo pasirodo galima išgauti neįtikėtinai daug skirtingų garsų. Skambėjo puikiai, kol deja prieš akis neišdygo... jo savininkas.
Šiame projekte grosime su šlepetėmis ir lietaus vamzdžiais, iš šalies atrodo keistokai, tačiau skamba labai įdomiai. Stiklinės, puodeliai, lėkštės – viskas skleidžia garsus. Jei norit tuo įsitikint, prileiskit prie stalo kelių metų vaiką su šaukšteliu rankose. Ir jis jus tikrai „pamokys“
Kur semiatės įkvėpimo netipiškoms kompozicijoms?
Tiesiog su laiku pastebėjau, kad mėgstu menuose įžvelgti netipines jungtis, kai ritmas gimsta netradiciškai. Toliau viskas klostosi kaip ir savaime.
Kūno perkusija gali būti atliekama be akompanimento arba kaip akompanimentas dainai. Kuris atlikimo būdas populiaresnis Lietuvoje?
Mūsų pasirodyme Jūs pamatysite ir išgirsite visą šio žanro įvairovę. Kartais kūno perkusija bus ritmo pagrindas grojant orkestrui, kartais taps akompanimentu dainai, kartais – visas vyksmas panašės i teatrą.
Kaip pasirodymai veikia susirinkusius žiūrovus? Kokių reakcijų sulaukiate?
Po tokių projektų mačiau daug džiaugsmingų veidų. Ritmas apskritai yra reiškinys, kuris harmonizuoja siela, veda i tam tikra transą, norą šokti, groti kartu, todėl manau, kad žiūrovai liks patenkinti muzikavimo įvairove, jaunųjų aktorių bei mokinių energija bei išradingumu.
Ritmas – tai reiškinys, kuris mus visus sieja, kiekvieną gyvenimo minutę ir sekundę, tačiau nedažnai, prapuolę gyvenimiškoje kasdienybėje, pasiklausom savo žingsnių ar širdies plakimo. Visata kaip ir visas mikropasaulis pulsuoja vienokiu ar kitokiu ritmu. Todėl šitame projekte man norėjosi išryškinti visus mus vienijantį aspektą ir padaryti tai su unikaliais ir visiems prieinamais instrumentais.
