Pushaz (Andrius Glušakovas) – žmogus, kuris galėtų būti tobulas pavyzdys visiems atkakliai siekiantiems užsibrėžto tikslo.
Iš nedidelio Zarasų miestelio kilęs atlikėjas gali pasigirti naryste labiausiai Lietuvoje žinomoje repo grupėje „G&G Sindikatas", tuo pat metu sugeba plėtoti savo solinę karjerą, žaisti ledo ritulio komandoje „Hockey punks", prodiusuoti kitus atlikėjus, rašyti dainų tekstus žymiausioms Lietuvos scenos žvaigždėms.
Jau išleidęs du solinius albumus, vasario mėnesį klausytojus žada pradžiuginti ir trečiuoju. Gerbėjų ratą dar labiau išplėtė pristatęs naują, su Linu Adomaičiu įrašytą dainą „Ji mano".
Praeitą savaitgalį sudrebinęs Alytų, Pushaz dalijasi mintimis apie praeitį, G&G Sindikatą, sūnų ir patį save.
„Repas tiko mano charakteriui – kuo sunkiau ko nors sieki, tuo labiau to norisi", – viename interviu sakė atlikėjas, paauglystėje buvęs nelabai geras berniukas, tačiau geros dūšios.
– Kokia veikla užsiėmėte prieš įsitraukdamas į repo sūkurį?
– Pradžia buvo šokiai. Aš šokau hiphopą, laksčiau su riedlente po savo rajoną. Lankiau šokių būrelius, važinėjom po aplinkinius kaimus. Nors dabar manęs niekas neištemptų į sceną pašokt. (Kodėl?) Turbūt jau atsišokau. O vėliau atsirado repas, buvau grupės „Zenitas" narys. Tada viskas ir prasidėjo – išvažiavau į Vilnių, susipažinau su Sindikato „chebra".
Nuo 1998 metų prasidėjo naujas atlikėjo gyvenimo etapas Vilniuje. Pirmą įspūdį vilniečiai paliko neigiamą – „Jie daug ir gražiai šneka, bet daug kas meluoja, neatsako už savo žodžius. Aš buvau pasipiktinęs tokiu jų elgesiu. Nes pas mus, provincijoj, kaip sakai, taip ir yra", palaipsniui reperis susigyveno su sostine, surado bendraminčių, nuostabių žmonių ir toliau sėkmingai eina savo keliu.
– Dabar priklausote grupei „G&G Sindikatas". Gal galėtumėte išdėstyti hierarchiją grupėje?
– Ne. Sindikato jėga ir yra, kad visi yra vienoje linijoje, nė vienas iš mūsų nėra aukščiau ar žemiau. Ir mes gerbiam vienas kitą. Pas mus visiška lygybė, dainose visi atliekam savo partijas ir nė vienam netenka nei daugiau, nei mažiau. Spauda galbūt mus ir rūšiuoja, sustato, kas yra aukščiau, kas žemiau. Jie grupėje ieško lyderių. Mes nesipriešinam, jei jiems taip geriau – tebūnie. Mes žinom kokia yra realybė ir kas yra kas. Mes neturim kažkam aiškintis.
– Grupėje Pushaz ne tik repuoja, kuria muziką, bet ir rašo dainų tekstus, kuriuos, kaip pats sako, kartais šlifuoja iki begalybės. Vienoje pildytoje anketoje (dar 2004 metais) savo gyvenimo credo nurodėte kaip – tobulybei nėra ribų. Ar šiandien jis nepasikeitė?
– Žinoma, kad nepasikeitė. Koks buvo, toks ir liko. Gal tik pasikeitė požiūris į tobulybę. Dabar mano supratimu ji kaip ir neegzistuoja – nes tai begalybė. O kas be galo, tas ir be pradžios. Kažkada anksčiau galvodavau, kad yra tobulybė kažkokia, nes visi mes kažko siekiam, kažkur dėl kažko bėgam, darom, bet tas įsitikinimas, kad pasieksi tobulybę, yra tik spyris į užpakalį. Tobulybės nėra, nes tu esi jau tobulas, jei esi laimingas, patenkintas ir žmonės aplink tave yra laimingi.
– Scenoje A.Glušakovas virsta grubiu reperiu, bet kasdienybė kiek kitokia – jis šiltas, pakankamai šeimyniškas žmogus. Kaip tėvai vertina jūsų kūrybą?
– Šviesaus atminimo tėtis buvo tas „bičas", kuris eidavo į kavines, buvau jam padovanojęs marškinėlius su mano „logo" ir kai mes grodavom, sakydavo „Va ten groja mano sūnus". Manau, tai daug ką pasako. Mama, kurią aš labai myliu, pradžioj norėjo, kad aš daugiau savo laiko ir dėmesio skirčiau mokslams, bet dabar ji manim labai didžiuojasi, labai palaiko. Ji gerbia tai kuo aš užsiimu.
– Turite sūnų. Kaip manote, gal jis seks jūsų pėdomis ir taps reperiu?
– Praeitą vasarą, viename festivalyje, jis lipo ant scenos kartu su manim. Priešais mus – tūkstantinė minia, o jis lyg niekur nieko šoka ant scenos. Tiesą sakant, nenorėčiau, kad mano sūnus būtų muzikantas. Aš jam suteiksiu viską, ko jis norės – leisiu į muzikos mokyklą, leisiu sportuot, nes tai mano kaip tėvo pareiga. O toliau bus kaip jis norės, man svarbiausia, kad būtų geras ir laimingas žmogus. Muzikantu Lietuvoje būti yra didelė problema. Ne tik muzikantais, bet apskritai menininkais Lietuvoje būti nelengva. Jam teks pereiti tokias nesąmones... Pavyzdžiui, visi kūrėjai Lietuvoje kenčia nuo valdžios. Ji mums užkrovė didžiausius mokesčius už autorinius darbus ir net nesuteikia socialinių garantijų. Juokingiausia tai, jog Seime sėdi nemažai žmonių, kurie turėtų suprasti mūsų dalią, bet tik pablogino situaciją. Skandalai su LATGA ir panašiai nieko nepakeitė iš esmės. Aš noriu, kad mano sūnui nereikėtų sukti galvos, kaip jis gyvens po n... metų, mokėdamas didelius mokesčius, bet be socialinių garantijų. Todėl jam aš tokių dalykų nelinkiu.
– Scenoje matome vienokį Pushą, gatvėje – kitokį. Kada sau patinkate labiausiai?
– Tai ir bėda, kad niekuomet aš sau nepatinku. Esu labai savikritiškas ir visada save „mušu". Gal to ir nereikėtų, bet man atrodo, kad tai puikus spyris į priekį. Man patinka, kai kitiems patinka tai, ką aš darau. Gal tai kompleksai, gal variklis į priekį? Nežinau. Aš savo vertę turiu. Žinau, ką darau ir ko esu vertas. Bet gal turiu per mažai pasitikėjimo savimi.
– Turbūt kiekvienam žmogui kartais tenka daryti tai, ko jis nenori. Kaip reaguojate į tokias situacijas: prisiverčiate atlikti reikiamą darbą ar protestuojate ir nedarote to, kas jums nepatinka?
– Savęs aš niekad neprievartauju. Jei man koks nors gabalas „skersai gerklės stovi" aš jo nesimokau. Tokia realybė. Neverčiu savęs daryti to, ko nenoriu. Niekada. Šiuo klausimu esu savanaudis. Noriu, kad būtų taip kaip yra. Be abejo, darbe su žmonėmis laikausi normalių žmogiškų taisyklių ir ieškau kompromisų, taikausi prie jų.
– Atlikėjas užsiminė, kad trečiąjį solinį albumą išvysime jau vasario mėnesį, nepamiršdamas pasidžiaugti naujai kuriamu vaizdo klipu, kuris artimiausiu metu išvys dienos šviesą. „Intriguojančio scenarijaus ir kitoks nei įprasta vaizdo klipas reprezentuos mano naująjį solinį albumą" – pridūrė atlikėjas. Lapkričio 26 d. Šiaulių bare „Pogo" Pushaz su savo komanda rengia autorinį koncertą visiems hip-hopo mylėtojams. Ko gerbėjai gali tikėtis šeštadienį?
– Pažadu gerą „tūsą", mes atiduosime visą save. Atsivešim papildomą garso techniką ir parodysim šiauliečiams tikrą hiphopą. Laukiu visų mano muzikos mylėtojų, šiauliečių ir svečių. Jums tereikia atsinešti gerą nuotaiką ir turėti energijos, viskuo kitu pasirūpinsime mes.
Karolina Bobinaitė
