Atslinkus šaltesniems orams daugelis pradeda dairytis naujų laisvalaikio veiklų. Daugelis šokių studijų džiaugiasi, nes būtent šiuo metu jų studijos prisipildo pradedančiųjų grupėmis.
Apie gyvenimą šokio ritmu kalbiname salsos mokytoją Agatą Mazol.
– Ar galite teigti, kad dirbate mylima darbą?
–Taip, jei tai sąlyga, tačiau negalėčiau to įvardinti darbu – tai labiau aistros ir patirties pasidalijimas už atlygį (šypsosi). Man darbas tai svarbi žmogaus egzistavimo ir tobulėjimo priemone, būdas išlaikyti šeimą ir gilinti įgūdžius tam tikroje sferoje. O šokis – tai mano aistra, kuri daro mane laiminga, priverčia jaustis pilnavertiškai ir tiesiog leidžia atsipalaiduoti.
– Šokis Jūsų gyvenime.
– Tai mano gyvenimo dalis, be kurios neįsivaizduoju savęs. Nors žmonės retai kada susimąsto, kad šokant galima išreikšti save, savo emocijas, parodyti tai ką galbūt pasakyti yra sunku, tačiau vertėtų tai išbandyti – veikia. Džiaugiuosi sugebėjusi visa tai atrasti šokyje.
– Kaip pradėjote dirbti šokių mokytoja?
– Salsa susidomėjau prieš 5 metus. Tuo metu nebuvo daug informacijos ar pasirinkimo, kur ir kaip šokti. Net neįsivaizdavau, kad gali egzistuoti keli salsos stiliai. Mane labai įkvėpė filmas – „Dirty Dancing. Havana nights” ir pradėjau mokytis šokti tiesiog žiūrėdama „Youtube” klipus. Po kelių dienų prikalbinau draugą su manimi pašokti. Kai apsilankiau viename salsos vakarėlyje pagalvojau: „o šventasis, aš tikrai niekada taip nešoksiu…”, bet kartu ir gimė toks atkaklumas, kažkas nedavė ramybės. Pradėjome lankytis salsos vakarėliuose bent kartą per savaitę ir ne ilgai trukus supratau, kad šokis – tai man. Viename vakarėlyje pastebėjau Viktoriją (tumbao.lt vadovė). Mane sužavėjo jos charizma bei jos šokio stilius – ji buvo išskirtinė. Sužinojau, kad ji turi savo mokyklą ir išsiunčiau savo draugę į pradedančiųjų pamokas. Pati nėjau, nes pati jau mokėjau pagrindus (bent jau aš taip galvojau, kad mokėjau (šypso)). Taip, per savo draugė ir susipažinau su visu „Tumbao“ kolektyvu, ten sutikau savo šokių partnerį ir gerus draugus. Nuo to laiko „Tumbao“ tapo mano namais, šeima ir gyvenimo būdu. Po kelių metų patirties Viktorija pasiūlė mokyti kitus. Taip 2012 m. kartu su šokiu partneriu pradėjome mokyti kubietiškos salsos.
– Jūsų mėgstamiausi šokių stiliai, kodėl?
– Savaime aišku – kubietiška salsa bei salsos pradininkas Son. Kubietiška salsą dievinu, nes suteikia laisvės pojūtį – laisvę improvizuoti, dėl savo muzikos unikalumo, o Son, jį galėčiau išskirti dėl savo istorijos, grakštumo bei elegancijos. Aš šokio stilių renkuosi ne tik pagal tai kaip jis atrodo, bet pagal tai, kaip jaučiuosi kai šoku, jei tai leidžia man išsilieti visiškai ir pamiršti supančią aplinką, tuomet vadinasi tai mano stilius.
– Kokie žmonės ateina mokytis šokti? Ko išmoksta? Kokie iškeliauja po pamoku?
– Ateina jauni ir vyresni, tie, kurie nori šokti, kurie nori išbandyti kažką naujo arba jau yra bandę kažkokį kitą stilių. Išmokimo lygis priklauso nuo kiekvieno sugebėjimų, vieni išmoksta greičiau, kiti lėčiau. Atėję šokti išmoksta bendravimo, žmonės tampa draugiškesni, atviresni, daugiau šypsosi bei išmoksta techninių dalykų, tokių kaip tinkamai valdyti savo kūną. Labai tikiuosi, kad po pamokų žmonės iškeliauja pasisėmę žinių bei bent trumpam pamiršta savo rūpesčius, kurie juos slėgė iki pamokos, kadangi jų galvos būna užimtos naujais išmoktais žingsneliais.
– Linkėjimas žmonėms, kurie svajoja pradėti šokti, bet vis nedrįsta.
– Mano manymu, visas žmogaus gyvenimas yra muzika, tad kaip mes pagal ją sušoksime ir kokį šokį pasirinksime – visiškai priklauso nuo mūsų pačių. Manau, kad žmonės, kurie neišpildo savo svajonių – praranda labai daug. Pradėti šokti yra paprasčiau, nei galima įsivaizduoti, tik reikia save nugalėti. Gyventi su šokiais juk linksmiau!
Daugiau apie Kubos šokių mokyklą, organizuojamas pamokas bei vakarėlius, pietietišką kultūrą ir gyvenimo būdą kalbėsime šį antradienį 19 val. renginyje „Skanūs pokalbiai“, ispaniškame restorane „Lizarran“ (Vilniaus g. 27).
Renginys nemokamas.
