Artėjant savaitgaliui ėmiau galvoti, ką čia nuveikus su beveik trejų metų sūnumi.
Jau kurį laiką galvoje sukosi mintis, jog filmų vaikams užtektinai prisižiūrėjome namuose – „Žuviukas Nemo“ peržiūrėtas daugybę kartų, jau ne tik vaikas, bet ir mama žino, kas bus už kelių akimirkų; „Bjaurusis Aš“ taip pat pamėgtas, bet jau jo „atsižiūrėta“; „Maša ir lokys“, „Liolekas ir Bolekas“ ir kt. jau pergyveno savo epochą, tad pats laikas naujovėms.
Nuspręsta – eisimi į kino teatrą. Kadangi tai turėjo būti mūsų pirmas kartas kino teatre, animacinį filmą rinkau gan skrupulingai.
3D animaciniai filmai, žinoma, atkrenta, nes vaikas tam dar per mažas (akiniai pritaikyti tik vaikams nuo penkerių metų), beliko dar siauresnis pasirinkimas. Aktualus buvo ir seanso laikas (visgi neturėjo sutapti su pietų poguliu), tad priimtiniausias, o ir vaikui iš parodytų „trailerių“ labiausiau patiko ir tiko „Loraksas“.
Kaune, „Forum Cinemas“ kino teatre, šį animacinį filmą rodo tik sekmadieniais, 10.30 val. Patikrinau ir konkurentus – gal jie, nors ir neturi tokios, palyginus, plačios pasiūlos, taip pat rodo šį filmuką, tik kiek patogesniu laiku. Deja, bet nerodo.
Kadangi vaikui buvo duotas pažadas, jog eisime į kino teatrą žiūrėti filmuko apie katiną ir kartu jį žiūrės daug vaikų, teko netgi pasikeisti savo dienotvarkę ir derintis prie to vienintelio laiko (10.30 val.) – kėlėmės anksčiau nei įprasta (sūnus įprastai keliasi 9.30-10.00 val.), susiruošem ir skubėjome į seansą.
Likus 5 min. iki seanso prieiname prie kasų. Tradiciškai pasakau, kokį filmą pasirinkome ir jau ruošiuosi mokėti už bilietus. Ir čia staiga pasigirsta klausimas, ar turiu „čiliuko“ kortelę. Ne tą „Čili“, o žalią, patikslina kasininkė. Pasakiau, kad nieko nesupratau. Kokia kortelė ir kam jos reikia? Kasininkė paaiškina, kad tai uždaras „čiliukų“ kino seansas ir be kortelės bilietai neparduodami. Iškart puolu jos klausti, kodėl tuomet internetinėje svetainėje apie tai nieko nerašoma, nepažymėta specialiu kažkokiu žaliu čiliuko ženklu ir panašiai.
Ji sakė, kad situacija kartojasi nuolat, kiekvieną sekmadienį jai tenka žmonėms aiškinti situaciją, o kodėl internete pateikta klaidinga informacija, nežino. Be to, nebuvo panašu, kad jai, kasininkei, tai išvis aktualu – eilinis eilinės mamos pabumbėjimas dėl sugadintų planų. Kasininkės „numykimas“ (atsiprašau už žargoną) nežadėjo, jog tas eilinis pasipiktinims bus perduotas kažkam, kas už tai nors kiek atsakingas.
Mėgindami patekti į pažadėtą seansą vaikui nužygiavom iki „Čili“ – sakau, gal kokia darbuotoja turi šią stebuklingą žalią kortelę ir mielai mums ją paskolintų. Tokios kortelės jaunosios darbuotojos neturėjo, o, pasak jų, įsigijus ją čia ir dabar, ji būtų aktyvuota po dviejų dienų. Na, pirkti tai jau tikrai nežadėjau, bet dėkui už informaciją.
Retorinis klausimas: arba internetinės svetainės administracija dirba prastai, arba darbuotojai neperduoda informacijos (nusiskundimai, nesusipratimai ir panašiai), arba perduotos informacijos niekas neskuba apdoroti ir padaryti išvadų. Tai privalu padaryti.
Nei „prašau“, nei „atsiprašau“ dėl sugandintų planų iš „Forum Cinemas“ darbuotojos tikrai neteko išgirsti. Nekalbu apie tai, kas būtų elementaru užsienyje – pasiūlyti bent jau nuolaidą į kitą pasirinktą filmą.
Žinau tiek, kad į „Forum Cinemas“ nežadu grįžti.
